Iš jos motinos buvo atimtos teisės auginti dukrą (ir kitus vaikus). Tėvas – tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu atsidūrė kalėjime. Įkalinimo įstaigoje jis ir mirė. Jolanta dar turi tris arba keturis brolius arba seseris, tačiau ryšiai su jais taip pat seniai nutrūkę. Gyvenimo portretas, kurio linkėti nesinorėtų net pačiam didžiausiam priešui...
Tačiau ši istorija yra būtent Jolantos. Merginos, staiga patikėjusios, kad surado laimę, kurios miražas išsisklaidė vos per 1–2 savaites. Miražas išnyko, tačiau paliko ryškų pėdsaką visam likusiam Jolantos gyvenimui. Mergina pastojo nuo vyro, kuris buvo ją užbūręs. Burtas išsisklaidė ir vos 26-erių mergina liko viena su savyje bręstančia gyvybe.
Šiuo metu siuvėja Šiauliuose dirbanti mergina palaikymo sulaukia tik iš kolegų. Būtent šie po trumpų klajonių su mylimuoju padėjo Jolantai išsinuomoti kambariuką vienos močiutės turimame bute. Tiesa, mergina tuo metu dar nežinojo esanti nėščia. Tačiau vos tik tai suprato ir pasakė apie tai buto šeimininkei, ši pareiškė norą, kad Jolanta išsikraustytų. Kur? Nesvarbu kur, svarbu, kad išsikraustytų...
O tada ir prasidėjo... Pati Jolanta nepuolė į paniką (greičiausiai dar nesuvokdama situacijos rimtumo), todėl intensyviomis stogo virš galvos paieškomis neužsiėmė. Matydami, kad mergina netrukus atsidurs gatvėje (ši savaitė yra paskutinė, kai mergina gali gyventi ankstesnėje vietoje), kolegos pradėjo skambinti butus nuomojantiems žmonėms.
Tačiau butų savininkus pirmiausia atgrasė tai, kad mergina negali daug mokėti už nuomą ir tai, jog ji – laukiasi... Nors tiesiai šviesiai niekas taip nepasakydavo, būdavo sulaukiama sausų atsakymų: „Merginai su vaiku butas nėra tinkamas.“
Balsas.lt pateikia viešą kartu su Jolanta dirbančios Vaivos laišką. Bet prieš tai norime paskelbti svarbią informaciją: „Žmonės, jei žinote, kas nebrangiai nuomoja būstą Šiauliuose ar galite Jolantą bet kaip kitaip paremti, labai prašome skambinti šiuo numeriu – 868257429.“
„Jolanta nuo vaikystės augo Kuršėnuose esančiuose vaikų globos namuose. Susipažinome prieš trejus metus, kai ji įsidarbino Šiauliuose veikiančioje siuvykloje. Pasidžiaugdavome, kad mergina kabinasi į gyvenimą. Nėra pavėlavusi į darbą, visada elgdavosi tvarkingai.
Kadangi neturėjo jokių artimų žmonių, sulaukusi 18 metų ji įstojo į profesinę mokyklą, kur įgijo siuvėjos specialybę. Po kurio laiko susirado darbą. Kad ir menkai apmokamą, bet vis šis tas. Išsinuomojo kuklų butą ir šiaip ne taip vertėsi.
Pinigėlių visada trūko, ir, kaip ir nemaža dalis jaunų žmonių, ji pasinaudojo greitųjų kreditų įmonių paslaugomis – skolų šleifas vis dar velkasi iš paskos. Negana to, patiklia mergina pasinaudojo „geri draugai“ – „pasiskolino“ jos banko sąskaitos kodus. Apie kompiuterius ir internetą nieko nenutuokianti mergina paprasčiausiai nesuprato tų kone stebuklingų skaičiukų reikšmės – sukčiai naudojosi jos banko sąskaita kaip tik norėjo.
Iškart po to jos gyvenime atsirado „princas“ – atrodė, gyvenimas tvarkosi. Jolanta įsimylėjo, metė darbą, išsikraustė iš savo buto ir išlėkė paskui mylimąjį į kaimą. Tik bėda, kad ne tokio gyvenimo ji tikėjosi... Draugo tėvai ir pats vaikinas išnaudojo Jolantą kaip tik įmanydami. Mergina pabėgo nuo mylimojo ir grįžo į Šiaulius. Grįžo į niekur.
Buvo parų, kai teko miegoti ant suoliuko ar visai nieko nevalgyti. Laimė, kad darbdavys priėmė į tą pačią darbo vietą, bendradarbiai surado kuklų kambarį pas pagyvenusią moterėlę. Ši buvo patenkinta, nes Jolanta daug padėjo namų ruošoje.
Tačiau moteris, pasirodo, pastojo nuo savo draugo, kuris su ja taip negražiai pasielgė. Ir štai dabar jau penktas mėnuo laukiasi kūdikio. Nuomotoja, sužinojusi apie kūdikį, pareikalavo tuoj pat išsikraustyti. Jolanta labai bijo dėl vaikelio, kurio taip laukia, ateities...
Bendradarbės pasiryžusios iš palėpių nukelti vežimukus, lovytes, drabužėlius kūdikiui. Tik Jolantai ne drabužėlių labiausiai šiuo metu reikia, o gyvenamosios vietos. Labai reikia. Ji kreipėsi į savivaldybę dėl socialinio būsto, bet eilė milžiniška. Iki nėštumo pabaigos ji eilės neprieis.“
