• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po įvykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio paskelbti esminiai pokyčiai Lietuvos saugumo ir gynybos politikoje. Pagrindiniai darbotvarkės klausimai apėmė žvalgybos tarnybų strategijas, vieni iš esminių pokyčių: atidedamas naujų karinio transporto orlaivių įsigijimas.

Po įvykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio paskelbti esminiai pokyčiai Lietuvos saugumo ir gynybos politikoje. Pagrindiniai darbotvarkės klausimai apėmė žvalgybos tarnybų strategijas, vieni iš esminių pokyčių: atidedamas naujų karinio transporto orlaivių įsigijimas.

REKLAMA

.Atsižvelgiant į tai, kad išorinės grėsmės išlieka ir plečiasi priešiškų veiksmų įvairovė, numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su kariuomene bei dėmesys kontražvalgybai.

Taip pat pritarta Nacionalinio saugumo strategijos projektui, kuris bus teikiamas Seimui. Dabartinė strategija, galiojusi nuo 2021 metų, nebeatitinka po Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeitusios geopolitinės realybės.

REKLAMA
REKLAMA

Naujajame dokumente akcentuojama, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, o karinės jėgos naudojimas tampa įtvirtinta kryptimi.

REKLAMA

Transporto orlaivių pirkimas atidedamas

Vienas ryškiausių sprendimų – sprendimas iki 2030 metų atidėti naujų karinių transporto orlaivių įsigijimą. Nors pirminis planas pirkti naują techniką (pavyzdžiui, „Embraer“) nėra atšaukiamas, lėšas nuspręsta nukreipti į skubius prioritetus.

„Atidedamas naujų karinio transporto orlaivių įsigijimas“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbiausi šių dienų prioritetai, kuriems skiriamas finansavimas išlieka integruotos oro erdvės gynybos stiprinimas, Lietuvos kariuomenės divizijos kūrimas, Vokietijos brigados priėmimas ir infrastruktūros plėtra, naujų karinių poligonų įkūrimas.

Užuot pirkus naujus lėktuvus, šiuo metu bus siekiama modernizuoti turimus „Spartan“ orlaivius, kad jie galėtų toliau tęsti misijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis, pateikdamas komentarus žurnalistams, paaiškino, kad priešiškų veiksmų įvairovė plečiasi.

„Priešiškų veiksmų įvairovė plečiasi, siekiama kelti įtampos visuomenei, suskaldyti euroatlantinę vienybę, sumažinti paramą Ukrainai <..>.

Kertinis strategijos prioritetas – pasirengimas veiksmingam atgrąsimui ir valstybės gynybai karinės agresijos atvejui“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Tenka peržiūrėti lėšas kitai karinės infrastruktūros plėtrai

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas prakalbo apie finansų peržiūrėjimą gynybai.

„Šiai dienai visos pagrindinės lėšos, investicijos yra skiriamos oro gynybai, divizijai, Vokietijos brigadai, naujos karinės infrastruktūros plėtrai.

Pagrindinis mūsų bus tikslas atnaujinti „Spartanų“ galimybę tarnauti – juos šiek tiek modernizuoti“, – akcentavo jis.

REKLAMA

Kaip R. Kaunas pridūrė, kad atsirado naujos infrastruktūros poligonų įkūrimo poreikis.

„Anksčiau nebuvo dar taip aiškiai įvardinta, kad už tas pačias turimas lėšas mes turėsime įgyvendinti papildomus poreikius <...>.

Sąlyga buvo naujų orlaivių įsigijimo, tai reiškia papildomas [lėšas], tačiau atsirado naujos infrastruktūros poligonų įkūrimo poreikis“, – įvertino Krašto apsaugos ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nausėda sušaukė VGT posėdį

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, aptarė saugumo situaciją bei kitas žvalgybos ir nacionalinio saugumo strategijas.

Žvalgybos tarnybų veikla VGT aptariama kasmet, tuo metu Nacionalinio saugumo strategija atnaujinama atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

REKLAMA

Šiame dokumente be kita ko konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.

Lietuvos bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis

Naujienų portalas tv3.lt taip pat primena, kad Krašto apsaugos ministras R. Kaunas pirmadienį Berlyne su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė dvišalį bendradarbiavimą, Vokietijos brigados priėmimą Lietuvoje.

REKLAMA

Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), susitikime ministrai aptarė galimybes toliau plėsti ir gilinti dvišalį gynybos bendradarbiavimą, judant link gilesnės integracijos.

R. Kaunas pabrėžė potencialą glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant ribotų ir kritinių pajėgumų trūkumą, kartu juos vystant ir integruojant, taip siekiant reaguoti į augančias Rusijos grėsmes.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Čia gerai pasakyta, kai turi tokią valdžią tai ir priešų nereikia.
Jūs patys tą grėsmę provokojat, tad tą grėsmę 100% bus!!!
Nebėr Karoblio 4 malūnsparnių, dar ir lėktuvų, 44 tankai bereikšmiai, kai bus apšaudomas kiekvienas žemės centimetras. Ir droniukų nebus nes tratina ne ten. Bus tik šviesi idėja ore.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų