Rugsėjo 5 d. antrąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos (ES) kovinėje grupėje budinčių penkių šalių gynybos ministrai Vilniuje aptarė šios ES greitojo reagavimo priemonės veiksmingesnio panaudojimo klausimą.
„Krizės akivaizdoje bet kuri kovinė grupė kaip daugianacionalinis junginys atstovauja visai Europos Sąjungai, o ne tik kelioms valstybėms narėms, tuo metu savo karius skiriančioms budėti kovinės grupės sudėtyje. Todėl kartu su Jungtinės Karalystės, Latvijos, Nyderlandų ir Švedijos gynybos ministrais aptarėme, kokie bendri visoms valstybėms narėms priimtini kriterijai leistų lanksčiau panaudoti šį Europos Sąjungos greitojo reagavimo įrankį valdant krizes,“ – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Ministras teigė, kad rugsėjo 5–6 dienomis Vilniuje vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime jis ketina kelti klausimą dėl lankstesnio ES kovinių grupių naudojimo sprendžiat krizes, nes per pastarąjį pusmetį ES valstybės narės pateikė nemažai naujų pasiūlymų dėl šių ES karinių pajėgumų veiksmingesnio naudojimo.
„Tikiu, kad ES ministrų susitikimas bus puiki proga mums apsikeisti pozicijomis, kurios, galbūt galėtų virsti konkrečiais siūlymais Europos Vadovų Tarybai,“ – sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas. Vienas iš liepos 1 d. prasidėjusio Lietuvos pirmininkavimo prioritetų ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityje – stiprinti ES atsako į krizes pajėgumus.
2005 metais visu pajėgumu budėti pradėjusios ES kovinės grupės dar nė karto nebuvo panaudotos krizių rajone. Todėl pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva siekia supaprastinti kovinių grupių siuntimo į operacijas sąlygas, pratęsti jų budėjimo terminą ir taip sumažinti su šių grupių pasirengimu budėti susijusias sąnaudas, ragins šalis solidariau dalytis su grupių panaudojimu susijusias išlaidas.
Be to, šį spalį Lietuvos krašto apsaugos ir Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos Londone planuoja surengti tarptautinį seminarą ES kovinių grupių efektyvumo klausimais.
Nuo liepos 1 d. pusmetį budinčią ES kovinę grupę sudaro apie 2 tūkst. karių, tarp kurių – ir apie 120 Lietuvos karių iš Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono.
Nusprendus ES kovinę grupę panaudoti krizės rajone, ji būtų pasirengusi vykdyti humanitarinės pagalbos, gelbėjimo, taikos palaikymo ir krizių valdymo operacijas, nuginklavimą, teikti paramą trečiosioms šalims kovojant su terorizmu, kt. užduotis. Į operacijos rajoną grupės kariai iš savo dislokacijos vietų būtų pasirengę išvykti per 5–10 dienų.
ES kovinės grupės yra daugianacionalinės ES greitojo reagavimo pajėgos, kurios yra pasirengusios greitai reaguoti į kylančias krizes. Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės.
