„Jeigu būtų teisingas požiūris buvęs į krašto apsaugos sistemą nuoseklus, mes neturėtume šiandien tokių iššūkių ir galėtume kalbėti apie mūsų kariuomenės eilinį tolygų finansavimą. Tai, kas buvo daroma paskutiniuosius trejetą metų su milžiniškomis injekcijomis, yra didžiulė našta valstybei, bet tai buvo neišvengiama daryti, mes tą privalėjome daryti ir darėme, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras. – Dabar kalbant apie tolesnę perspektyvą – taip, tolygiai turi būti sistema vystoma, finansavimas tikrai negali būti sustabdytas, tačiau ar tas 2,5 procento yra savitikslis dalykas – tikrai ne. Mes galime siekti, galme planuoti į ateitį žiūrint, bet turime žiūrėti, kada tai bus padaryta, nes turime tikrai nemažai kitų labai svarbių sričių, kurios irgi susidūrė su panašiomis problemomis dėl tolygaus finansavimo nebuvimo arba mažinimo arba neefektyvios sistemos palaikymo, šiandien turi didžiulius iššūkius ir mes taip pat turime visą valstybės paveikslą matyti, o ne tik vieną ar kitą sritį.“
Jis kalbėjo, kad šiemet biudžetas buvo orientuotas į atskirties mažinimą, o kitais metais daugiau dėmesio gali tikėtis ir švietimo sistema bei vidaus reikalų tarnybos.
„Kiti metai bus kiti prioritetai, kitos proporcijos ir turbūt tie, kur šiemet pajautė mažesnį didėjimą, kitiems metams tikrai bus – aš kalbu apie švietimą, apie mūsų saugumo struktūras, vidaus reikalus, specialiąsias tarnybas. Viską iš karto, tikrai tokių galimybių nėra“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Vyriausybė trečiadienį pritarė 2018 metų biudžeto projektui, kuris pirmą kartą rengtas planuojant bendrą viešųjų finansų perteklių.
Jame numatoma, kad Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Išlaidos krašto apsaugai padidės 149,2 mln. eurų iki 873 mln. eurų, t.y. iki 2,006 proc. BVP.
