Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjo K. Kilčausko teigimu, dabartinis įstatymo pakeitimas – daugiau „politinis pleistras nei sisteminis sprendimas“.
„Apie rezidentų „atidirbimą“ regionuose. Man atrodo, kad vėl sprendžiame ne tą problemą ir ne nuo to galo. Regionuose gydytojų tikrai trūksta. Tą matome visi, kurie dirbame ne Vilniaus ar Kauno medicinos „giga-centruose“.
Bet klausimas ne tas, ar problema egzistuoja. Klausimas – ar siūlomas sprendimas sprendžia tikrąją problemos priežastį. Mano vertinimu, dabar siūlomas rezidentų pririšimas prie regionų yra labiau politinis pleistras nei sisteminis sprendimas“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalinosi jis.
Nėra vien „pagaminkime dar gydytojų“ problema
Gydytojas atkreipė dėmesį į amžinąjį paradoksą – gydytojų turime daug, tačiau nuolat girdime apie jų trūkumą.
„Lietuvoje gydytojų bendrai nėra mažai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, Lietuva turi daugiau praktikuojančių gydytojų nei OECD vidurkis. Tačiau turime kitą problemą – jie labai netolygiai pasiskirstę, o slaugytojų ir kitų komandos narių turime per mažai.
Kitaip tariant, čia nėra vien „pagaminkime dar gydytojų“ problema. Čia yra tinklo, komandos, finansavimo, vadybos ir realaus paslaugų planavimo problema“, – komentavo buvęs Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Pasak jo, norint normaliai planuoti specialistus, pirmiausia reikia atsakyti į labai paprastą klausimą: kokios paslaugos Lietuvoje turi būti teikiamos kur?
„Kur turi būti 24/7 skubi pagalba? Kur turi būti chirurgija? Kur turi būti intensyvi terapija? Kur turi būti akušerija, pediatrija, vidaus ligos, neurologija, kardiologija? Kokios paslaugos turi būti regioniniame centre, kokios – rajone, o kokios – tik universitetiniame centre? Kokie turi būti pacientų pervežimo keliai? Kokia turi būti telemedicinos, klasterių, konsultacijų ir regioninio centro atsakomybė?
Be šito atsakymo specialistų planavimas tampa spėjimu. Jeigu nėra aiškios tinklo vizijos, tada atsiranda labai keisti sprendimai. Valstybė pasiskaičiuoja, kiek jai reikia rezidentūros vietų. Tada dar papildomai prideda „regionines“ rezidentūros vietas su atidirbimu. Bet tada kyla paprastas klausimas: ar tos regioninės vietos yra įskaičiuotos į bendrą specialybės poreikį, ar tiesiog dedamos ant viršaus?“ – svarstė K. Kilčauskas.
Akis bado finansavimo sistema
Pasak jo, jeigu šios vietos „dedamos ant viršaus“, čia jau nebėra perskirstymo politika. „Tai – bendro gydytojų skaičiaus didinimas su regioniniu lipduku.
Normaliai planuojant turėtų būti taip:
- Reikia X skubiosios medicinos gydytojų, iš jų Y vietų susiejame su regioniniu karjeros keliu.
- Reikia X šeimos gydytojų, iš jų Y – regionams.
- Reikia X vidaus ligų gydytojų, iš jų Y – konkrečioms regioninėms funkcijoms.
O ne „turime bendrą skaičių, tada dar pridėkime papildomų vietų, tada dar pririškime žmones 5 metams ir tikėkimės, kad kažkaip suveiks.“
Dar viena didelė prieštara – finansavimas. Pasak gydytojo, viešoje erdvėje girdima, kad regioninės ligoninės per daug pinigų išleidžia atlyginimams, kad darbo užmokestis auga, kad dalis įstaigų neefektyvios.
„Bet tuo pat metu iš tų pačių regioninių ligoninių reikalaujama išlaikyti 24/7 paslaugas: skubią pagalbą, intensyvią terapiją, chirurgiją, akušeriją, pediatriją. Tai kaip tada turi būti? Jeigu nori, kad regionas išlaikytų 24/7 paslaugą, turi suprasti, kad tai kainuoja net tada, kai pacientų srautas nėra toks kaip Vilniaus ar Kauno didžiosiose ligoninėse.
Didelis centras turi masto ekonomiją: daug pacientų, daug rezidentų, daug specialistų, akademinį prestižą, įrangą, infrastruktūrą, tyrimus, karjeros galimybes. Regioninė ligoninė turi konkuruoti dėl tų pačių gydytojų, bet neturi tokių pačių konkurencinių sąlygų. Ji dažnai turi mokėti daugiau vien tam, kad žmogus apskritai sutiktų atvažiuoti. O tada ta pati įstaiga kritikuojama, kad per daug išleidžia atlyginimams.
Tai yra sistemos loginė klaida. Regioninis atlyginimo koeficientas neturėtų būti laikomas problema. Jis turėtų būti laikomas būtina priemone. Jeigu nori perskirstyti specialistus iš didžiųjų centrų į regionus, negali tikėtis, kad tai įvyks be finansinio skirtumo. Rinka taip neveikia“, – dėstė K. Kilčauskas.
Jaunas gydytojas nevažiuoja į regioną ne todėl, kad jam „nerūpi Lietuva“
Jo teigimu, dar svarbiau – atlyginimas yra tik viena dalis. „Jaunas gydytojas nevažiuoja į regioną ne todėl, kad jam „nerūpi Lietuva“. Dažnai jis nevažiuoja todėl, kad regione gali rasti prastesnę infrastruktūrą, mažesnę komandą, daugiau vienišos atsakomybės, mažiau konsultantų, mažiau tyrimų, blogesnę vadybą, neaiškų darbo krūvį ir mažiau profesinio augimo.
Jeigu tu žmogų 5 metams nusiųsi į sistemą, kurioje nėra įrangos, nėra komandos, nėra aiškių standartų, nėra geros vadybos ir nėra papildomo finansavimo, tu nesukursi regioninės medicinos. Tu tiesiog pririši žmogų prie problemos.
Ir čia mano didžiausia kritika: rezidentų atidirbimas neatsako į klausimą, kodėl jauni gydytojai nenori rinktis regionų. Jis neatsako į klausimą, kodėl dvi didžiosios medicinos koncentracijos zonos Lietuvoje susiurbia didžiąją dalį žmogiškojo kapitalo.
Neatsako į klausimą, kodėl regionai tarpusavyje konkuruoja dėl labai mažos dalies gydytojų, kurie apskritai sutinka išvažiuoti iš didžiųjų centrų. Neatsako į klausimą, kodėl Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Alytus, Marijampolė ar kiti regionai dažnai turi konkuruoti ne tik su Vilniumi ir Kaunu, bet ir vieni su kitais. Neatsako į klausimą, kaip finansuoti 24/7 parengtį, kai pacientų srautai nėra tokie kaip universitetinėse ligoninėse.
Neatsako į klausimą, kokios minimalios įrangos, personalo ir vadybos standartai turi būti privalomi kiekvienai paslaugai. Užsienio praktikoje tokie „return-of-service“ modeliai egzistuoja. Bet dažnai jie būna trumpesni, lankstesni ir aiškiau susieti su realia nauda žmogui: stipendija, paskolos grąžinimu, būsto paketu, karjeros keliu, regionine mokymo baze.
Daug kur kalbama apie 2–3 metus. Lietuvoje siūlomi 5 metai po rezidentūros – ilgas laikas jauno gydytojo gyvenime. Ypač jei kontrakto kita pusė nėra aiški: kokios garantijos, kokia įranga, kokia komanda, koks atlyginimas, kokia mentorystė, kokia darbo krūvio apsauga?“ – svarstė gydytojas.
Sukurs daug triukšmo, bet rezultatų – mažai
Pasak K. Kilčausko, regionams reikia ne pririštų žmonių, o veikiančių komandų.
„Tam reikia ne vien rezidentų atidirbimo, o realios tinklo reformos:
- Aiškiai pasakyti, kur kokios paslaugos Lietuvoje turi būti teikiamos.
- Planuoti specialistus pagal realų poreikį: specialybė + regionas + paslaugos lygis + 24/7 parengtis + komanda.
- Atskirai finansuoti regioninę parengtį, o ne apsimesti, kad mažo srauto 24/7 paslauga gali išsilaikyti tais pačiais principais kaip didžiulis centras.
- Įvesti regioninius PSDF ir darbo užmokesčio koeficientus, kad regionai galėtų realiai konkuruoti.
- Užtikrinti minimalius įrangos, personalo ir vadybos standartus.
- Sukurti tikras regionines rezidentūros bazes, o rezidentų nenaudoti kaip darbo jėgos trūkumo amortizatorių.
- Matyti ne tik gydytoją, bet ir visą komandą – slaugytojus, padėjėjus, diagnostiką, administracinę pagalbą, telekonsultacijas, pacientų pervežimą.
- Įvardinti paslaugas, kurios yra jautrios laikui ir rišti prie laiko, ne prie savivaldybių teritorijų.
Jeigu šito nebus, „atidirbimas“ sukurs daug triukšmo, daug vidinio konflikto, daug nepasitenkinimo, bet mažai ilgalaikio rezultato. Latviai ėjo šiuo keliu, svarsto atšaukti. Tai tiesiog paskatino emigraciją.
Man atrodo, kad pagrindinė problema Lietuvoje yra labai centralizuota medicina, kurioje didieji centrai turi beveik visas konkurencines privilegijas, o regionai dažnai paliekami vieni konkuruoti dėl likusių žmonių, tuo pačiu dar kritikuojami už tai, kad ta konkurencija kainuoja“, – dėstė jis.
Gydytojo manymu, norint turėti stiprių regionų, turime nustoti regionus laikyti problema. „Reikia juos finansuoti kaip realią nacionalinio sveikatos tinklo dalį. Ne pririšti žmogų prie silpnos sistemos. O sukurti tokią sistemą, kurioje žmogus norėtų likti“, – apibendrino K. Kilčauskas.
Po studijų įsipareigotų 5 metus dirbti tam tikroje apskrityje
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad antradienį po svarstymo Medicinos praktikos įstatymo pataisoms, numatančioms steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, pritarė 77 Seimo nariai, 26 buvo prieš, 4 susilaikė. Įstatymo pataisų priėmimas planuojamas dar šį mėnesį.
Projektas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai turės įsipareigoti baigus studijas 5 metus dirbti tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų.
Tiesa, jaunieji gydytojai kritikavo, kad šios rezidentūros vietos tampa ne papildomomis, o realiai pakeičia jau dalį esamų. Kitaip sakant, įprastų valstybės finanasuojamų rezidemtūros vietų mažėja, o atsiranda tos, kurios yra su įsipareigojimų atidirbti ir tokių vietų ateityje turėtų daugėti.
Vykdant priėmimą į tokias papildomas rezidentūros vietas kaip priėmimo sąlyga prie kiekvienos vietos bus nurodoma apskritis, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą. Ši sąlyga taip pat turėtų atsirasti gydytojo rezidento studijų sutartyje.
Kaip numato įstatymo pataisos, papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius bus nustatomas atsižvelgiant į gydytojų specialistų trūkumą apskrityse ir valstybės biudžeto galimybes.
Jei Seimas pritartų, sveikatos apsaugos ministras tvirtintų sutarčių sudarymo tvarką ir standartines jų sąlygas. Planuojama, kad jose bus nurodytos sutarties šalių teisės, pareigos, atsakomybė, sutarties nutraukimo tvarka, jos galiojimas, keitimas ar sustabdymas, ginčų sprendimo tvarka.
Įstatymo projekte aptariami ir tokie atvejai, kai gydytojas rezidentas privalės pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką grąžinti studijų kainą.
Tai grėstų, jei jis iki nurodyto termino pabaigos nesudarytų sutarties su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje įsipareigojo dirbti. Taip pat tektų grąžinti pinigus už studijas, jei rezidentas sudarė darbo sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau joje nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
