Antradienį po svarstymo Medicinos praktikos įstatymo pataisoms, numatančioms steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, pritarė 77 Seimo nariai, 26 buvo prieš, 4 susilaikė. Įstatymo pataisų priėmimas planuojamas dar šį mėnesį.
Projektas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai turės įsipareigoti baigus studijas 5 metus dirbti tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų.
Vykdant priėmimą į tokias papildomas rezidentūros vietas kaip priėmimo sąlyga prie kiekvienos vietos bus nurodoma apskritis, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą. Ši sąlyga taip pat turėtų atsirasti gydytojo rezidento studijų sutartyje.
Jaučia neteisybę – sąlygos keičiamos studijų viduryje
Siūlydama susilaikyti arba nepalaikyti šio įstatymo projekto konservatorė Jurgita Sejonienė pabrėžė, kad svarstant jį komitete nebuvo atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus, pirmiausia – tų, kuriuos šis projektas pakeis tesiogiai.
„Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos medicinos studentų asociacija, studentų rezidentų tarybos, kurie būtent prieštarauja, nes mokslo proceso eigoje jiems yra iš esmės keičiamos studijų sąlygos. Tuo metu jie jau galbūt turi nusimatę ir darbo vietas, yra sukūrę šeimas, nusipirkę būstus ir nemaža dalis jų yra susiplanavę savo gyvenimą kažkurioje vietoje. Taip pat neatsižvelgta į valstybinių mokslo institucijų nuomonę“, – kalbėjo Seimo narė.
Pasak J. Sejonienės, taip pat trūksta išsamaus poveikio vertinimo, neišgirsta ir aiški Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija. „Tačiau štai profesorė Toma Birmontienė, buvusi Konstitucinio teismo teisėja, sako, kad siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja konstitucijos nuostatoms dėl asmens lygiateisiškumo ir valstybės finansuojamo aukštojo mokslo principų“, – pridūrė ji.
Seimo narės teigimu, išsami analizė, kodėl žmonės vangokai važiuoja į regionus, apskritai nėra atlikta.
„Štai viena rezidentė buvo pasirašiusi trišalę sutartį su gydymo įstaiga, buvo pasiruošusi joje dirbti. Gydymo įstaiga sumokėjo už jos rezidentūrą, tačiau po kelerių metų dėl nepakeliamų darbo sąlygų ji pageidavo nutraukti tą darbo sutartį, todėl, kad tiesiog ir fiziškai, ir emociškai dirbti ten buvo neįmanoma. Ir teismas įpareigojo grąžinti jai sumokėtus pinigus“, – pasakojo J. Sejonienė.
Parlamentarė siūlė, kad toks reguliavimas galėtų būti taikomas tik su sąlyga, kad į pirmą kursą studijų stojantys jauni žmonės jau aiškiai apie tai žinotų. „Man atrodo, tai būtų daug garbingiau ir daug tiksliau spręstų gydytojų trūkumo problemą regionuose“, – sakė ji.
Leiputė: „Ne iš gero gyvenimo teikiame tokius pasiūlymus“
Įstatymo pataisas inicijavusi Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė savo ruožtu nemano, kad jos ribotų rezidentų pasirinkimo laisvę. Jos teigimu, kažkokios prievolės nebus, tai bus galimybė rezidentams pasirinkti.
„Visi suprantame, kad ne iš lengvo ir gero gyvenimo teikiame tokius pasiūlymus. Seimo nariai (...), važinėdami po Lietuvą, girdi vis tą patį klausimą ir priekaištus iš žmonių, kad eilės netrumpėja, medikų nėra, reikia važiuoti į kitą savivaldybę. O transporto bent jau antroje dienos pusėje yra kur kas mažiau. (...)
Taip pat kalbėdami ir su merais, ir ligonių vadovais girdime, kokios vyksta varžybos. Ir tikrai suprantu jaunųjų medikų išsakytą mintį, kad jiems yra geriau, kai dėl jų varžosi ir teikia siūlo didesnius atlyginimus. Bet merai arba ligonių vadovai jau nebeišgali pasiūlyti tokias sumas.
Juolab kaip jausti šalia dirbančiam tos pačios specialybės medikui, kuris dirba „n“ metų, o jų atlyginimas skiriasi keletą kartų. Tai nereikėtų sakyti, kad čia kažkokia tai yra prievolė, tai yra papildoma galimybė studijuoti ir dirbti rezidentūros studijose valstybės finansuojama vietoje su įsipareigojimu“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo ji.
Pasak jos, tai būtų 20 papildomų vietų per Lietuvą ir, dabartiniais paskaičiavimais, po vieną dvi specialybes pagal poreikį. Ji teigė, kad su šiuo projektu nebuvo skubėta, vyko diskusijos, numatytos ir galimybės pasitraukti iš šio modelio.
„Šis siūlymas yra todėl, kad yra didžiulis poreikis ir ministerija lygiagrečiai ieško būdų, kaip pritraukti, padaryti patrauklesnes darbo vietas regionuose, galbūt ir vyresnio amžiaus gydytojams, kurie nenori tokio didelio tempo.
Ir manau, šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti, nes jis kilo ne dėl to, kad mes taip sugalvojom, o iš didžiulio poreikio Lietuvos žmonėms, kurie nori gauti gyvybiškai svarbias paslaugas laiku“, – sakė O. Leiputė.
Privalėtų grąžinti studijų kainą
Kaip numato įstatymo pataisos, papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius bus nustatomas atsižvelgiant į gydytojų specialistų trūkumą apskrityse ir valstybės biudžeto galimybes.
Jei Seimas pritartų, sveikatos apsaugos ministras tvirtintų sutarčių sudarymo tvarką ir standartines jų sąlygas. Planuojama, kad jose bus nurodytos sutarties šalių teisės, pareigos, atsakomybė, sutarties nutraukimo tvarka, jos galiojimas, keitimas ar sustabdymas, ginčų sprendimo tvarka.
Įstatymo projekte aptariami ir tokie atvejai, kai gydytojas rezidentas privalės pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką grąžinti studijų kainą.
Tai grėstų, jei jis iki nurodyto termino pabaigos nesudarytų sutarties su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje įsipareigojo dirbti. Taip pat tektų grąžinti pinigus už studijas, jei rezidentas sudarė darbo sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau joje nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
