Prieš kelerius metus prasidėjus ekonominei krizei net ir nuo vaikystės neįgaliems žmonėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistai ėmė nustatinėti vis aukštesnius darbingumo procentus.
Neįgalūs žmonės gydytojams tapo sveikesni, o darbdaviams jie ligoniai, kurių nepriima į darbą.
Darbingas, bet vos paeinantis
Į redakciją Pikeliškės kaime (Šiaulių rajonas) gyvenantį Tomą Bekerį atlydėjusi jo teta septyniasdešimtmetį perkopusi Česlava Rimkienė laiptais į trečią aukštą kopė žymiai greičiau nei trisdešimtmetis Tomas.
Vyras sunkiai įveikinėjo krypstančia koja ir geliančiu stuburu kiekvieną laiptelį. Kaktą išpylė prakaitas, veidą perkreipė skausmas.
Nuo vaikystės neįgalumą turintis Tomas į redakciją atėjo su eilinį kartą gauta pažyma apie darbingumo lygį.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba Šiauliuose nusprendė, kad šįkart Tomo darbingumo lygis – 50 procentų. O tai reiškia, kad Tomas gali dirbti.
Tomas nuo gimimo serga sunkia kaulų liga, kuri yra apėmusi stuburą, galūnes – absoliučiai visi kaulai, kurie yra jo kūne, Česlavos žodžiais, aptirpę, ne tokios struktūros, kokią turi sveiki žmonės.
Skausmas augo – neįgalumas svyravo
Č. Rimkienė pasakojo, kad Tomas gimė su įgimtais gomurio ir lūpos pakitimais.
Mama kūdikį galėdavo valgydinti tik paguldžiusi ant nugaros, kad maistas nebėgtų lauk iš burnos. Tačiau pastebėjo, kad ant nugaros paguldytas kūdikis klykdavo.
Negalėdavo Tomas gulėti ant nugaros nei vaikystėje, nei vėliau – paauglystėje, jaunystėje. Žymiai vėliau, jau baigus mokyklą, Tomui buvo nustatyta sunki įgimta kaulų liga. Iki tol gydytojas siųsdavo maždaug kas pusmetį šviesti rentgenu, bet šis nieko nerodė.
Buvo paskirtas klaidingas rėžimas – gulėti ant nugaros lovoje kietu pagrindu. Tai, pasak Tomo, buvusi baisi kankynė. Pasirodo, šito nebuvo galima daryti, bet liga jau buvo gerokai pažengusi.
Sulaukus aštuoniolikos Tomui buvo pripažintas (pagal seną metodiką) antras neįgalumo laipsnis. Vėliau kas dveji metai jam iš naujo buvo nustatinėjamas neįgalumo ir darbingumo laipsnis (pagal naują metodiką).
Tomas rodo senus neįgaliojo pažymėjimus, kuriuose darbingumo lygis šokinėjo nuo 40 procentų iki 55 procentų.
„Niekaip nesuprantu, kaip gali taip šokinėti darbingumo procentas, kai man ne tik ne geriau, o vis blogiau darėsi, liga progresavo“, – stebisi Tomas.
Vyras spėja, kad darbingumo lygis jam pradėjo didėti prasidėjus šalyje ekonominei krizei.
„Turbūt komisijai įsakyta nustatyti aukštesnį darbingumo lygį, kad kuo mažiau reikėtų mokėti pašalpos“, – spėjo T. Bekeris.
Dirbti norėjo, bet negalėjo
„Kai Tomui buvo nustatytas 55 procentų darbingumas, net apsidžiaugėm: žmogus galės dirbti ir užsidirbti. Bet liga darė savo ir dirbti neleido“, – pasakojo Č. Rimkienė.
Tomas dirbo sunkvežimių remonto įmonėje. Darbą išmanė, bet turėjo išeiti. Kankino skausmas. Darbe jį vadindavo „seneliu“, nes jis sunkvežimių detales remontuoti galėjo tik atsisėdęs ant kėdutės.
Sėdėdamas ant kėdutės iš tėvo nupirktų detalių pasidarė traktoriuką ir sau. Išsilaikė vairuotojo teises.
„Aš dabar stabdį galiu nuspausti tik kaire koja. Dešinė koja beveik nebeveikia“, – rodė apautą ortopediniais batais vis labiau krypstančią koją Tomas.
Darbingumas, pagal gydytojus, 50 procentų – niekur nedingsi, Tomas ėjo ieškoti darbo kitur.
„Gydytojams esu kaip ir sveikas, bet kur nueinu įsidarbinti, pamato, kaip vaikštau, iš karto parodo duris. Juk aš negaliu nieko kelti, lipti laiptais, nešti. Kam toks darbininkas reikalingas? O mokslų nebaigiau dėl ligos, todėl ne fizinio darbo susirasti negaliu“, – pasakojo Tomas.
Jis po devynių klasių turėjo mesti lankyti Bazilionų mokyklą, nes iš Pikeliškės vaikų niekas į mokyklą nebevežiojo, o jis nueiti kelių kilometrų iki mokyklos nepajėgė.
„Privilegija“ – 270 litų
Kadangi Tomui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, neįgalumo pašalpos jis gauna 270 litų.
Aukštas darbingumo procentas – jokių lengvatų. Tomas visai sudėvėjo savo ortopedinius batus, kurie prilaiko, kad koja mažiau kryptų į šoną. Norėjo užsisakyti naujus. Su tokiu darbingumo laipsniu reikia mokėti visą kainą – 800 litų.
Padedamas tetos Č. Rimkienės jis kreipėsi į Ligonių kasas. Pasirodo, ortopediniai batai su tokia liga priklauso nemokamai, nesvarbu, kad gydytojai įžiūrėjo aukštą darbingumo lygį, bet tokia liga įgalina ortopedinius batus gauti nemokamai.
Nutarė netylėti
Nors Tomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijai pristatė visus iš šeimos gydytojo ir Šiaulių centro poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos gautus dokumentus apie savo sveikatos būklę, tarnyba jį išsikvietė papildomai.
„Pasakė, kad mano rankos tepaluotos ir nutarė, kad aš galiu dirbti“, – stebėjosi T. Bekeris.
Ligonių kasose sužinota informacija paskatino Tomą kreiptis dėl darbingumo lygio peržiūrėjimo į tą pačią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Skundai svarstomi nebe Šiauliuose, o Vilniuje.
Priklausomi nuo įsakymų
„Dėl darbingumo procento nustatymo pasitaiko nusiskundimų. Skundai nagrinėjami Vilniuje. Yra atvejų, kai darbingumo lygį Vilniuje palieka tokį, kokį nustatė Šiauliai, bet yra atvejų, kai sprendimai yra keičiami. Pasitaiko, kad darbingumo lygis sumažinamas, bet pasitaiko, kad ir padidinamas“, – sakė Šiaulių centro poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Aušra Varpučianskienė.
Jos teigimu, dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai rengia ne vien šeimos gydytojas, bet ir poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja Aušra Skrodenienė tvirtino, kad darbingumo lygis keičiasi dėl to, kad pastaruoju metu keičiasi Sveikatos ministerijos įsakymai dėl darbingumo nustatymo.
A. Srodenienės teigimu, kriterijai nustatyti darbingumo procentui kiek sugriežtėjo.
Rita ŽADEIKYTĖ