Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad krizės akivaizdoje dažnai kalbame tik apie vaistus ar psichoterapiją, tačiau įvairiose pasaulio vietose jau kurį laiką taikomi ir visiškai kitokie metodai.
Kai kuriose šalyse gydytojai pacientams gali išrašyti net „socialinį receptą“ – nuo sporto klubo abonemento iki kelionės, meno terapijos ar maisto gaminimo kursų.
Psichologinė pagalba – ne tik pokalbis ar vaistai
Pasak E. Šidlausko, į psichologinę pagalbą vis dar žiūrime gana siaurai, tačiau kai kurios šalys jau taiko visiškai kitokias metodikas, padedančias kenčiantiems nuo psichologinių ligų, streso, depresijų ir pan.
„Yra tokia terapinė paradigma, kad galima keisti žmogaus vidų arba išorę. Mes dažniausiai įsivaizduojame, kad psichoterapija keičia tik vidų, bet tai nėra vienintelis kelias“, – sako psichologas.
Anot jo, pasaulyje vis labiau populiarėja praktika, kai kenčiantiems nuo psichologinių ligų, terapijai pasitelkiamos tam tikros veiklos, kurios yra finansuojamos iš sveikatos draudimo ar ligonių kasų lėšų.
„Pavyzdžiui, yra praktikuojami tokie dalykai, kaip kelionės – klimato terapija, išvykimas kažkur į šiltus kraštus, į Alpes, pakvėpuoti grynu oru, tai egzistuoja tokia gamtos terapija“, – pateikia pavyzdį jis, pridurdamas, kad tokia praktika atkeliavo iš Japonijos.
„Socialinis receptas“: nuo miško terapijų iki maisto gaminimo
Psichologas pabrėžia, kad tai nėra pavieniai atvejai – kai kuriose šalyse tai integruota net į pirminę sveikatos priežiūrą.
„Geriausiai šis modelis veikia Didžiojoje Britanijoje, ten jis yra plačiausiai išvystytas ir taikomas. Tai apima daug ką: nuo sodininkystės užsiėmimų, įvairių abonementų, choro ar kelionių, yra labai daug variantų“, – pažymi E. Šidlauskas.
Kaip pasakoja psichologas, Danijoje ir Švedijoje taikomas vadinamasis kultūrinis receptas – pacientams, kenčiantiems nuo streso, depresijos ir pan., gali būti skiriamas 10 savaičių kursas, apimantis galerijų lankymą, kūrybinį rašymą, chorą ar šokius.
Pasak specialisto, Vokietijoje taikoma miško terapija, Singapūre – socialinis receptas, kai gydytojai bendradarbiauja su bendruomenių centrais ir skiria užsiėmimus nuo Taiči (Kinijos kovos meno ir meditacijos praktikos) parkuose iki maisto gaminimo pamokų. Prancūzijoje taikomas sporto receptas, kai gydytojai išrašo šiaurietišką vaikščiojimą.
„Aišku tai nėra labai kažkas naujo, mes visi nuo seno žinome, kad norint pailsėti važiuojame į kurortą, pavyzdžiui į Palangą, Druskininkus ir pan. Bet esmė yra tame, kad tai padeda ne tik plaučių, širdies ligoms, bet ir psichologinėms.
Tai yra susiję su neuroplastiškumu, kada mes kartojame senus šablonus, gyvename rutinoje, nukrenta dopamino lygis ir mums reikia įkvėpimo pamatyti save iš šono, naujoje aplinkoje, atitrūkti nuo savęs, suformuoti naujus įpročius, pasisemti įkvėpimo. Didele dalimi žmonės tai daro savaime“, – kalba pašnekovas.
Emigracija kaip terapijos būdas
Kalbėdamas apie aplinkos keitimo poveikį, psichologas pažymi, kad kai kuriems žmonėms terapinis gali būti net išvykimas iš šalies, dėl to kai kurie žmonės ir renkasi emigraciją.
„Labai daug emigracijos atvejų gali būt paaiškinti būtent šiuo principu, nes kažkuria prasme emigracija yra terapiška. Dauguma žmonių emigruodami pakeičia aplinką, ypatingai kalbinę aplinką. T
ai yra svarbu, nes naujoje kalbinėje aplinkoje jie neturi jokių trauminių dirgiklių, kurie prikelia senas traumas, ten tiesiog yra nauja kalba, nauji įspūdžiai, kurie jų niekaip neprovokuoja, nesuaktyviną jų psichikos, vidinių konfliktų.
Anot jo, kartais po emigracijos, pakeitus aplinką, galima grįžti į savo šalį su naujomis jėgomis ir nauju sąmoningumu tęsti darbus.
Pirmieji žingsniai Lietuvoje – jau yra panašios praktikos
E. Šidlauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje „socialinio recepto“ modelis dar tik skinasi kelią, tačiau jau pirmieji žingsniai praktikuojami ir mūsų visuomenėje.
„Lietuvoje šis modelis žengia pirmuosius žingsnius, nes jau yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas, taip vadinamas „socialinis receptas“, kuris yra taikomas senjorams“, – sako specialistas.
Šis projektas kol kas taikomas tik vyresnio amžiaus žmonėms, jiems finansuojamos įvairios veiklos – šokiai, gimnastika, užsiėmimai bendruomenėse. Tačiau, pasak psichologo, tokį modelį būtų galima plėsti.
„Tai aš manau, galima būtų išplėst ir taikyt visiems. Nes tai atsiperka tuo, kad sveikesnė visuomenė yra produktyvesnė ir ekonomiškai, čia nesunku paskaičiuoti, tai tikrai daugiau nuveiks ir daugiau uždirbs. Tai yra investicija, čia nėra labdara“, – sako jis.
Anot E. Šidlausko, nereikėtų galvoti, kad toks gydymo būdas yra tik nuvykimas į Alpes pailsėti už valstybės sąskaitą, nes pailsėjęs žmogus geriau jausis psichologiškai ir bus labiau pajėgus grįžti į darbus bei atidirbti, būtent todėl psichologas tai laiko gera investicija.
terapija visada operuoja dviem kryptimis – arba keičiama aplinka, arba žmogaus požiūris į ją.
„Matot, terapija jinai visada operuoja dviem dalykais: arba pakeičiama aplinka, ar pakeičiamas žmogaus požiūris, nuostatos į tą aplinką. Kito varianto ir nėra“, – teigia psichologas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
