Prieš kelerius metus ne vieną praeivį šokiravo vaizdas, kaip pusnuogis vyras, vėliau prisipažinęs vartojęs narkotikų, vidury gatvės ne tik save vadino Dievu ar karaliumi, bet ir kabinėjosi prie aplinkinių. Medikai tai jau galėtų vadinti beprasidedančia psichoze – kai žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, jo elgesys taip pat neadekvatus.
Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos užsiėmime vilnietis, paprašęs jį vadinti Andriumi, pasakoja savo istoriją. Tikro vardo vyras neišduoda, nes bijo, kad pamatys ir iš darbo išmes darbdavys. Dėl anksčiau turėtos priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir alkoholiui, Andrius susirgo psichikos liga, tad dabar lanko bendrijos užsiėmimus, reabilituojasi.
Vyras sako narkotikų pabandęs dvidešimt dvejų, o štai alkoholio – pirmoje klasėje. Medikai Andriui diagnozavo šizotipinį sutrikimą.
Vilniaus vasaros ligoninės arba kitaip psichikos sveikatos centro vadovas pastebi, jog tokių istorijų pastaruoju metu ėmė daugėti. Ligoninė vos spėja priimti pacientus su psichikos sutrikimais.
„Mes turim tikrai labai didžiulį antplūdį, galime pasakyti, kad šiandien situacijai, tarkim, jau savaitgalį tiesiog teko stabdyti, prašyti greitosios, kad nukreiptų kitur pacientus, nes neturėjom fiziškai palatose vietų“, – teigia centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Sveikatos apsaugos ministerija mato kitą tendenciją.
„Yra dažnos rehospitalizacijos – tai reiškia, jog žmonės dažnai sugrįžta į ligoninę. Pavyzdžiui 33 proc. žmonių grįžta atgal į ligoninę, o su šizofrenija tie skaičiai dar didesni. 45 procentai grįžta“, – situaciją vertina ministerijos atstovė Marija Oleškevičienė.
M. Marcinkevičiaus manymu, ligoninėje kaip tik ėmė daugėti pacientų, o jiems paūmėjimus ir įvairius psichikos negalavimus sukėlė būtent vartoti narkotikai.
„Narkotikai yra kaip kažkokios psichikos ligos paleidžiamasis mechanizmas. Liga galbūt nebūtų debiutavusi, o aktyvi liga tada jau tęsiasi. Taip ir su pačiom kanapėm, jos ne tiek sukelia psichozę, jeigu jos nėra maišytos su narkotikais, jos kaip paleidžiamasis mechanizmas, kažkokių organizme glūdinčių procesų, ir vieną, antrą kartą paleidus tą mechanizmą, jis gali likti visam gyvenimui“, – pasakoja M. Marcinkevičius.
Centro vadovas pastebi – tarp sergančiųjų daugėja tų, kas į ligoninę pakliūna pirmą kartą. Tikslios statistikos nėra, tačiau lygindamas su priešpandeminiu laikotarpiu, M. Marcinkevičius sako, kad tokių žmonių padaugėjo maždaug du ar tris kartus. Per mėnesį į ligoninę patenka dešimtys. Ir dažniausiai juos kankina psichozės.
Specialistai sako, jog kalti dėl to ne tik narkotikai, bet ir prieš kelerius metus žmones kankinusi pandemija bei rusų pradėtas karas Ukrainoje. Medikai sako, jog dėl nežinomybės, kas bus rytoj, daugiau žmonių serga sunkesne depresijos forma, ar nerimo sutrikimu. Psichologai mato ir kitą bėdą.
„Šiuo metu trūksta specialistų, trūksta psichologų, kurie adekvačiai galėtų padėti žmonėms spręsti problemas. <...> Pradedant nuo globalių problemų, krizė gali būti žmogui, netekusiam naminio gyvūnėlio. Kartais gali būti krizėje, nes tau nagas nulūžo”, – sako Panevėžio ligoninės psichologė Eglė Zubienė.
O sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis teigia, jog visą gyvenimą psichikos ligų kankinami žmonės jautresni tapo dėl rekordiškai išaugusių kainų, juos kankina ir nerimas dėl ateities, rūpestis, ar pavyks išlaikyti šeimą, išmaitinti vaikus.
„Daugiau kreipiasi žmonių su vienu tokiu klausimu – kaip mums reiks išgyventi rytoj, nes ne paslaptis, kad turintys psichikos sutrikimų, jų pajamos ypatingai mažos“, – problemas vardina V. Nikžentaitis.
Sveikatos apsaugos ministerija stebi situaciją, ir jau nuo kitų metų žada pokyčių – bus daugiau dėmesio ir pinigų skiriama regionuose įkuriamiems centrams, dabar esančiuose psichikos centruose jau nuo kitų metų pradės dirbti vadybininkai, kurie daugiau dėmesio skirs žmonėms, turintiems psichikos sveikatos bėdų.
Visą reportažą pamatykite vaizdo įraše straipsnhio pradžioje.
