Palyginti praėjusių metų kovo ir lapkričio mėnesius, kompensuojamųjų vaistų elektroninių receptų išrašymas padidėjo nuo 14 iki 45 procentų.
Pasak ministerijos, prie elektroninės sveikatos sistemos iki šių metų sausio 5 dienos prisijungė daugiau kaip 400 sveikatos priežiūros įstaigų – beveik pusė visų įstaigų, pasirašiusių sutartis su Valstybine ligonių kasa.
Iš viso nuo elektroninio recepto naudojimo pradžios jau išrašyta daugiau kaip 3 mln. elektroninių receptų. Didžioji jų dalis (85 proc.) išrašyta kompensuojamiesiems vaistams.
„Tai yra išties didžiulis pasiekimas, juo labiau, kad akivaizdūs pokyčiai vyksta ne tik didžiosiose gydymo įstaigose, bet ir visoje Lietuvoje. Ilgą laiką baimintasi, kad mažesnėse, rajonų gydymo įstaigose ši naujovė sunkiau skinsis kelią. Šiandien matome, kad jos visai neatsilieka nuo didžiųjų gydymo įstaigų, o jose dirbantys gydytojai nesibaimina naujų technologijų ir jau puikiai įvaldė e. receptą“, – pranešime spaudai teigia sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Ypač didelę pažangą naudojant elektroninius receptus tarp ligoninių padarė Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, ji per pastaruosius tris mėnesius beveik visus kompensuojamus receptus išrašo elektroniniu būdu, ją vejasi Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Taip pat didžiulę pažangą padarė Švenčionių rajono ligoninė, čia pernai kovą elektroninių receptų išrašyta vos 2 proc., bei Raseinių, Ukmergės ir Šakių ligoninės. Aktyviai receptus išrašo ir dalis pirminės sveikatos priežiūros centrų bei ambulatorijų.
„Tai akivaizdus įrodymas, kad e. receptas patogus tiek gydytojams, tiek vaistininkams, tiek pacientams. Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus, dauguma e. recepto laukų užpildoma automatiškai, o gydytojui tereikia parinkti diagnozę ir vaistą bei nurodyti, kaip jį vartoti. Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Be to, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai pacientas skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o vėliau paaiškėja, kad žmogus neįsigijo ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų“, – sako K. Garuolienė.
