kristina garuolienė

Siekiant modernizuoti ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių darbą Lietuva planuoja įsidiegti užsienyje populiarias skubiosios telemedicinos paslaugas. Kitų metų pradžioje dvylikoje gydymo įstaigų pradės veikti pilotinis Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas skubiosios telemedicinos paslaugų teikimo projektas, kuriuo siekiama padidinti skubiosios medicinos paslaugų prieinamumą.

Atsižvelgiant į pacientų nusiskundimus, kad po karantino tapo sudėtinga prisiskambinti į poliklinikų registratūras, operacijų vadovo sprendimu gydymo įstaigos įpareigotos tobulinti pacientų skambučių srautų valdymą ir įdiegti technines priemones, kurios padidintų pacientų galimybę prisiskambinti į gydymo įstaigą. Jeigu prisiskambinti visgi nepavyktų, turi būti užtikrintas grįžtamasis ryšys – pacientui turi būti perskambinta.

Po naujausio Covid-19 protrūkio šalyje, kuomet per pastarąją parą užfiksuoti 26 nauji užsikrėtimai, svarstoma grąžinti prievolę dėvėti apsaugines kaukes. Šį sprendimą kitą savaitę turėtų priimti ministrų kabinetas. „Viena iš efektyviausių priemonių yra privalomas kaukių dėvėjimas. Svarstomas tokia priemonė.

Epidemiologai teigia, kad pirmoji Covid-19 banga Lietuvoje dar nesibaigė. Specialistai gyventojus ragina dėvėti apsaugines kaukes, viešose vietose laikytis saugaus atstumo. Skaičiuojama, kad prievolė dėvėti kaukes viešose vietose grįš tuomet, kai per dvi savaites sergamumo Covid-19 rodiklis šalyje viršys penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė valstybės institucijų ekspertų, nevyriausybinių organizacijų darbo grupę, sieksiančią skatinti organų donorystę. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, grupė sudaryta Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva ir sieks keisti įstatyminę bazę, pritaikant kitų šalių patirtį, analizuos, kokios pagalbos reikia medikams, kuriems tenka ypatingai sunkus uždavinys kalbėti apie donorystę su pacientų artimaisiais.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė sudariusi darbo grupę, kuri parengs raidos sutrikimų turintiems vaikams paslaugų organizavimo ir teikimo reikalavimus, kurie leis paslaugas teikti visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Iki šiol tokios paslaugos buvo teikiamos tik Vaikų raidos centruose Vilniuje ir Kaune. Šiai darbo grupei vadovaus sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį paneigė žinias apie ketinimus riboti paciento gydymo kainą iki 30 tūkst. eurų. Anot jo, tokia informacija yra klaidinga ir neatitinka tikrovės. „Jeigu taip atsitiktų, labai daug pacientų negautų gydymo. Tai iš tikrųjų yra melas“, – žurnalistams sakė ministras. Pasak A. Verygos, tokia naujovė skatintų kelti klausimą dėl prieštaravimo Konstitucijos nuostatai, susijusiai su Lietuvoje užtikrinamu nemokamu gydymu. 30 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerijai pernai ėmus drastiškai keisti kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir jame vietoje kai kurių brangesnių vaistų atsiradus pigesniems – Lietuvos epileptikai sako kenčiantys padažnėjusius priepuolius, pašalinius efektus, o kai kuriuos pakeitus vaistus net ištinka koma. Ministerija, panašu, susizgribo taisyti savo privirtą košę. 24-erių vilnietė Brigita apie tai, kad serga epilepsija, sužinojo prieš maždaug 10 metų. Iki tol tik jautė, kad kažkas su sveikata negerai.

Nors vyriausybė ragina gydytojus kuo greičiau pereiti prie elektroninio recepto, į vaistines žmonės ir toliau eina nešini popieriniais receptais. Žmonės baiminasi negausią reikiamų vaistų, mat sistema vis dar kartais stringa. Ministerija žada sistemą tobulinti, o dėl jos bėdų kaltina pačius medikus, esą šie nesusitvarko su moderniomis technologijomis. Į vaistinę vilnietė Lena ateina tiesiai iš poliklinikos.