Vis daugiau gyventojų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įdarbina savo pinigus investuodami. Panašu, kad šią tendenciją spartina ir jaunimas. Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, jaunuoliai nuo 18 iki 25 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje aktyviai renkasi investuoti į fondus ir vertybinius popierius.
Lietuvos jaunimas investavo daugiau nei 6 mln. eurų
Praėjusiais metais „Swedbank“ pasiūlius privatiems klientams nemokamai prekiauti Baltijos šalių biržose, o Vakarų šalių biržose tai daryti sumažintais įkainiais, investuojančių banko klientų skaičius pradėjo sparčiai augti.
Stebime reikšmingą sandorių skaičiaus ir apyvartų augimą bei tai, kad jaunimo investicijos sudaro vis didesnę visų klientų transakcijų dalį. Todėl nenuostabu, kad per pastaruosius metus jaunuolių nuo 18 iki 25 metų sudaromų transakcijų skaičius Lietuvoje šoktelėjo 10 kartų.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad per metus nuo 2020 m. vasario pradžios iki 2021 m. vasario pabaigos visose trijose Baltijos šalyse jaunieji banko klientai vertybinių popierių rinkoje atliko sandorių už 12,8 mln. eurų.
Lietuva čia išsiskiria iš visų Baltijos šalių – lietuvių jaunuolių transakcijų vertė buvo didžiausia ir per šį laikotarpį siekė 6,1 mln. eurų. Palyginimui, Estijoje ši suma sudarė 4,5 mln. eurų, o Latvijoje 2,2 mln. eurų.
Investavimui užtenka nedidelių sumų
Vienas iš populiariausių mitų, kuris trukdo žmonėms pradėti investuoti – klaidingas įsitikinimas, kad norint investuoti reikia didelių sumų.
Atidžiau pažvelgę į „Swedbank“ turimus duomenis, matome, kad aptariamuoju laikotarpiu vidutinė transakcijų vertė jaunimo segmente siekė apie 500 eurų. Vadinasi, tikrai buvo tokių jaunuolių, kurie investavo ir gerokai mažesnes sumas, kartais – gal vos keliasdešimt eurų.
Šios tendencijos rodo, kad jauni žmonės yra linkę įsiklausyti į specialistų patarimus pradėti investuoti nuo mažesnių sumų. Svarbiausia − tiesiog pradėti investuoti ir tai daryti reguliariai.
Domisi Baltijos šalių įmonėmis ir inovacijomis
Išanalizavę jaunimo elgesį finansų rinkose, galime pastebėti keletą skirtumų Baltijos šalyse. Lietuvoje ir Latvijoje 18–25 metų amžiaus gyventojai aktyviau investavo į fondus. Tuo metu Estijoje jaunuoliai, rinkdamiesi kur investuoti, dažniau buvo linkę pirkti įmonių akcijas.
Investavimas į fondus yra dažnas pradedančiųjų investuotojų pasirinkimas. Įprastai tokie fondai investuoja į didelį įvairių priemonių krepšelį, taip sumažindami viso portfelio nuvertėjimo riziką.
Neretai klaidingai įsivaizduojama, kad investuojant reikia būti finansų rinkų ekspertu, tačiau jaunimo patirtis rodo visiškai paprastą logiką, kuria gali pasinaudoti kiekvienas. Rinkdamiesi kur investuoti, jie koncentruojasi į tas kompanijas, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos šalių biržose, taip pat savo investicijas noriau nukreipia į tas įmones, kurios yra susijusios su inovacijomis.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad jaunimo investavimo portfeliai yra pakankamai įvairūs. Galima išskirti jauniems žmonėms patrauklius informacinių technologijų (visose Baltijos šalyse), telekomunikacijų (Estijoje ir Lietuvoje), aviacijos (Lietuvoje ir Latvijoje), farmacijos (Latvijos) ir automobilių (Estijoje) sektorius.
Teigiama patirtis skatina investuoti
Praėjusiais metais „Swedbank“ atlikta apklausa parodė, kad teigiama asmeninė investavimo patirtis daugiau nei pusę šalies gyventojų paskatintų tęsti investavimą. Todėl aktyvesnis jaunimo domėjimasis investavimu Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse nuteikia itin optimistiškai. Labai tikėtina, kad jauname amžiuje pradėję investuoti, žmonės tai reguliariai darys visą gyvenimą.
Panašu, kad jaunuoliai, savo patirtimi griaudami nusistovėjusius mitus apie investavimą, gali ne tik pagerinti asmeninius finansinius įgūdžius ir užsitikrinti finansiškai laisvesnį gyvenimą, bet ir įkvėpti pradėti investuoti savo aplinkos žmones.
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Investavimo srities produktų vadovė.
