REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Epidemiologinė situacija nuolat prastėja – užsikrėtimų rodikliai kasdien šokteli į viršų. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva blogiausiai iš Europos Sąjungos valstybių tvarkosi su pasaulį ištikusia krize, todėl būtina ieškoti naujų kelių.

Epidemiologinė situacija nuolat prastėja – užsikrėtimų rodikliai kasdien šokteli į viršų. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva blogiausiai iš Europos Sąjungos valstybių tvarkosi su pasaulį ištikusia krize, todėl būtina ieškoti naujų kelių.

REKLAMA

Anot prezidento,  valdant pandemiją atsiranda pasiūlymų, kurie „nebe tiek verčia ar spaudžia darbuotojus vakcinuotis, o kiek skatina juos tai daryti“.

„Galėčiau prisiminti, kad prieš keletą mėnesių mes kalbėjome apie tai, kad galime tam tikroms tikslinėms žmonių grupėms galimybes prisidėti arba finansiškai paskatinti vakcinuotis. Tuo metu buvo kalbama apie tai, kad tai yra per vėlu, nes nemaža dalis vakcinavosi. Nesiimu vertinti konkrečiai šio sprendimo, kiek jis yra geras, bet svarbiausia, kad mes pajudėjome į gerąją pusę ir nustojome vien tik spaudimo būdu siekti rezultato. Mes  kalbame apie tai, kaip paskatinti žmones“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pasak jo, darbdaviai patys įvariais būdais skatina savo darbuotojus pasiskiepyti, todėl šiandien reikia daugiau kalbėti „ne apie priverstinius arba prievartinius metodus, nes kaip matome, jei duoda labai rezultatą“.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu statistika apgauna, mes turime daugiau susirgusiųjų negu pirma doze pasiskiepijusių. Reiškia, mūsų sistemoje yra kažkas blogai ir turime ieškoti naujų kelių“, – teigė jis.

REKLAMA

Žurnalistams paklausus, ar nereiktų keisti ministrų, G. Nausėda sakė, kad pirmiausia Seimas skelbia interpeliaciją, tačiau pastebi, kad „šiandien niekas nedemonstruoja politinės valios suformuoti alternatyvią Vyriausybę“.

Jis taip pat užsiminė, jog dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sunkiai tvarkosi su pandemijos valdymu, todėl jei nemato galimybių suvaldyti pandemiją, pasiūlė pasitraukti.

„Per praėjusią savaitę praradome 50 gyvybių ir tai yra daugiau nei blogai. Šitokia situacija labai bloga Tai šitoje padėtyje klausimas yra labai paprastas. Yra du keliai: arba jis pasako, kad žino, kaip pasiekti persilaužymą, nes šiuo metu Lietuva prasčiausia pagal susirgimus ir trečia nuo galo pagal mirtingumą, arba, jeigu jis nemato kelių, kaip to padaryti, jis nepaima įkaitais, šiuo atveju, Vyriausybę.

REKLAMA
REKLAMA

Jei premjerė šiandien nepriima šio sprendimo, ponas A. Dulkys, jei pripažįsta, kad jam sunkoka susitvarkyti, gali padėti premjerei, kelias labai paprastas“, – teigė jis.

Dulkys pateikė atsakymą

Kiek vėliau penktadienį SAM išplatino A. Dulkio komentarą. Jame ministras nurodo, kad trauktis iš pareigų neketina.

„Persilaužimo kelias paprastas – toliau visiems skiepytis. Šią savaitę Vyriausybėje priėmėme ir pasiūlėme Seimui papildomus reikšmingus sprendimus, kurie reikalingi imunizacijos skatinimui. Šia kryptimi intensyviai dirbame kasdien.

Jaučiu premjerės pasitikėjimą ir esu susikoncentravęs į tiesioginį darbą. Savo darbo vertinimą palieku kitiems“, – rašoma A. Dulkio komentare.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį teigė, kad ministerijos sprendimas pirkti „Kitokių pasikalbėjimų“ laidą su ministro patarėju „pamynė politinę etiką ir atsakomybę, dėl kurių anksčiau principingai pasisakydavo ir prezidentas“.

„Tai dar vienas įvykis, patvirtinantis, kad sveikatos apsaugos ministras taip ir netapo politiku, suvokiančiu savo politinę atsakomybę, galiausiai – tiek jis pats, tiek jo vadovaujama ministerija neturi efektyvaus pandemijos valdymo plano“, – feisbuke rašė Seimo opozicijos atstovas.

Jis pridūrė, kad už „tokius finansinius sprendimus“ atsakomybė „tiesiogiai krenta sveikatos apsaugos ministrui“.

REKLAMA

Tuo metu A. Dulkys, paklaustas, kaip vertina tokius S. Skvernelio siūlymus, sakė manantis, kad jo atsakomybę turėtų vertinti tie, kurie „patys supranta, kas yra atsakomybė“.

„Man yra svarbiau, kad mano atsakomybę vertintų tie žmonės, kurie patys supranta, kas yra atsakomybė, tiek galėčiau pasakyti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija sulaukė kritikos paaiškėjus, jog ruošėsi sumokėti prodiuseriams už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministro visuomeninis patarėjas, chirurgas Edgaras Kulikauskas, žinomas Ciniško chirurgo slapyvardžiu.

Pats pašnekovas teigė apie sandorį nežinojęs, tai patvirtino ir laidos rengėjai.

Kilus skandalui, „Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjai ir ministerija pranešė, kad už laidą mokama nebus. Su mokesčiais ji turėjo kainuoti 12 tūkst. eurų.

REKLAMA

Pirmadienį ministerija pranešė, kad iš pareigų pasitraukė ministro patarėja komunikacijai Aistė Šuksta, kuri teigė apgailestaujanti, jog jos sprendimai sukėlė neigiamas reakcijas visuomenėje.

Šimonytė: Dulkiu pasitikiu

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį paklausta, ar jai nekyla abejonių dėl A. Dulkio darbo, teigė, kad abejonių kelti galima dėl visko, tačiau kartu pastebi, kad dar nebuvo Vyriausybės, dėl kurios darbų nebuvo abejojama.

Istorijoje dėl „Kitokių pasikalbėjimų“, premjerės nuomone, aptarimo verta tik tai, kas buvo padaryta netinkamai.

„Pati laida tiek auditorijos požiūriu, tiek įtikinamumo požiūriu, kaip ir pašnekovas, yra tikrai verti dėmesio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Netinkamas buvo laidos nepažymėjimas ir tai akivaizdžiai yra pažeidimas, tokio dalyko tikrai neturėjo būti ir žmogus, kuris šitą neapsižiūrėjimą padarė, prisiėmė už tai atsakomybę“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo I. Šimonytė.

Kitos reikmės, kaip nuotraukos, pasak premjerės, nėra neįprasta veikla.

„Tokie pirkimai įvyksta nuolat, visą laiką. Šiuo metu supuolė, kai ponui Dulkiui tenka daug dėmesio. Man atrodo, kad pagrindinė problema yra ta, kad labai daug dėmesio skiriama pakankamai smulkiems dalykams. Taip, žmonės, kurie padarė klaidą dėl „Kitokių pasikalbėjimų“, tai vertinu labai blogai“, – sako I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė pridūrė besidžiaugianti, kad atsakomybę dėl „Kitokių pasiklabėjimų“ A. Dulkio patarėja prisiėmė ir iš einamų pareigų pasitraukė.

REKLAMA

I. Šimonytė paklausta, ar A. Dulkio darbas jai nekelia abejonių, sakė pasitikinti ministru.

„Aš ministru pasitikiu, ar aš jam turiu pastabų? Žinoma“, – sako I. Šimonytė.

Pastabų eteryje I. Šimonytė atskleisti nesutiko.

„Sodra“ mokės po 100 eurų už skiepą nuo COVID-19

Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. 75 "metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, turėtų būti mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos.

Trečiadienį tai numatančiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Tačiau galutinai įstatymą dar turės priimti Seimas. Jo prašoma priimti įstatymą ypatingos skubos svarba.

REKLAMA

Įstatymui įsigaliojus, naujas išmokas mokės „Sodra“. Norint gauti išmokas jai prašymų teikti nereikės, nebent žmogus bus pasiskiepijęs ne Lietuvoje ir mūsų šalies institucijos apie tai neturės duomenų.

Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad duoti pinigų, kad žmonės skiepytųsi tenka dėl to, kad kitaip jų nepavyko įtikinti pasiskiepyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasakojo, kad priėmus įstatymą, „Sodra“ mokės išmoką kitą mėnesį po to, kai žmogus pasiskiepys. Išmoką galės gauti ir tie, kurie jau pasiskiepijo ir praėjusį mėnesį, tai yra praeityje.

 I. Šimonytė taip apibendrino, kodėl reikia mokėti pinigus dar nepasiskiepijusiems žmonėms: „Ir nors ministrė sakė, kad iš esmės įstatymas galios ir atgaline data, tai yra bus išmokos skirtos ir tiems žmonėms, kurie per pastarąsias savaites tą sprendimą priėmė dar tokių išmokų nesitikėdami, bet vis dėlto tam, kad žmonės tų sprendimų neatidėliotų dabar, kuomet epidemiologinė situacija tikrai nėra gera, tai būtų gerai, kad diskusijos Seime pagal galimybes neužsitęstų ir ten paskui mes išsiaiškinsime turbūt su gerbiamais „valstiečiais“, kas sugalvojo pinigus, bet čia sėdintys už šito stalo labai gerai žino, kad idėja yra nei nauja, nei originali, nei nė karto nėra nesvarstyta, tai bet kadangi, na, vis tiek faktinę situaciją, reikia, matyt, kad vertinti tokią, kokia ji, tai jeigu tai bent daliai žmonių padės priimti teisingą sprendimą ir išvengti sunkios ligos formos ar mirties, tai, matyt, kad į tai verta investuoti net ir tokiu būdu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

COVID-19 statistika: nustatyti 2403 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių

Praėjusią parą nustatyti 2403 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 13 žmonių.

Praėjusią parą 2587 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7625 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1444 COVID-19 sergantys žmonės – daugiau nei pusšimčiu daugiau nei ankstesnę parą, 133 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 15,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

@Paulius Kad saugotu zmones idijote
Durnių šaika pasus sugalvojo, pasai žmonių nesaugo. Žmonės turi patys saugotis, pasų niekur neuždėsi kaip prezervatyvą. Jis tai apsaugo bent kitą galą. O kur pasą uždėti, kad apsaugotu nuo viruso?
@Lll Kas ka saugo, ar pasas, ar zmones patys turi saugoris, tas pasas dar labiau klaidina zmones, zmones, galvoja, kad pasas saugo, jau per tuos durnizmus baigia zmones nusokt nuo proto
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų