Susitikimo metu taip pat buvo kalbama apie atgrasymo politikos ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis stiprinimą, įskaitant bendrus veiksmus prieš šešėlinį laivyną, taip pat Baltijos jūros ir Šiaurės regionų geostrateginę reikšmę, transatlantinius santykius ir padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Anot Prezidentūros, G. Nausėda pažymėjo, kad JEF atlieka vis svarbesnį vaidmenį reaguojant į grėsmes regione, anot jo, Rusijai toliau tęsiant brutalią agresiją prieš Ukrainą ir nerodant jokio noro siekti taikos ar užbaigti karą, JEF šalys turi būti pasirengusios atremti bet kokias grėsmes – tiek hibridines, tiek konvencines – ir aiškiai tai pademonstruoti.
„Itin svarbu toliau gilinti JEF sustiprintą partnerystę su Ukraina. Ši šalis jau penktus metus kovoja su Rusijos agresija, ir mes turime daug ko pasimokyti iš jos patirties. Turime toliau stiprinti Ukrainos bendradarbiavimą su JEF šalimis, gerinant tarpusavio sąveikumą – per bendras pratybas, mokymus bei technologinį bendradarbiavimą, ypač – bepiločių orlaivių panaudojimo ir antidroninės gynybos srityse, bei saugant kritinę infrastruktūrą“, – susitikime sakė prezidentas.
Anot šalies vadovo, įvykiai Artimuosiuose Rytuose primena, kokia svarbi yra Ukrainos sukaupta patirtis ir technologijos. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad karas su Irano režimu neturi nukreipti dėmesio ar išteklių nuo Ukrainos kovos su Rusijos agresija.
G. Nausėda akcentavo, kad JEF turi didinti operacinį buvimą visame regione, imtis didesnio vaidmens atgrasant ir kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.
„NATO rytinio flango oro erdvės apsauga, ypač nuo dronų ir kitų bepiločių sistemų, turi būti aukščiausias prioritetas. Tam reikia glaudesnio koordinavimo, daugiau mokymų ir Ukrainos kovinės patirties perėmimo. Kartu su Ukraina Europa turi pradėti formuoti naują saugumo architektūrą – paremtą įtikinamu atgrasymu, gynyba ir atsparumu, o ne iliuzijomis apie bendradarbiavimą su Rusija“, – tikino prezidentas.
Diskutuojant apie Arkties ir Tolimosios Šiaurės regiono geostrateginę reikšmę tuo metu, kai Rusija ten plečia savo karinį buvimą, o Kinija didina ekonominę ir technologinę įtaką, G. Nausėda pabrėžė, jog būtina užtikrinti subalansuotą dėmesį Tolimosios Šiaurės ir Baltijos jūros regionams, kurių saugumas yra susijęs.
Anot jo, ne mažiau svarbu stiprinti JEF sąveiką su NATO, numatant aktyvesnį JEF pajėgų įsitraukimą į Aljanso vykdomas veiklas minėtuose regionuose.
Prezidentūra skelbia, kad Helsinkio JEF viršūnių susitikime nuotoliu prie diskusijų prisijungė Kanados premjeras Markas Carney (Markas Karnis), sveikinimo žinią vadovams perdavė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Nurodoma, jog JEF šalių vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo patvirtino įsipareigojimą toliau remti Ukrainą, tęsti spaudimą Rusijai, įgyvendinti ambicingą JEF ir Ukrainos partnerystės darbotvarkę, kartu reaguoti į regioninius saugumo iššūkius.
Susitikime paskelbta, kad 2028 metais JEF šalių viršūnių susitikimas vyks Vilniuje.
JEF buvo įsteigtos 2014 metais po to, kai Rusija aneksavo Krymą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ar vėjo jėgainių parkui jūroje sakome NE?
Taip jau susiklostė, kad mums nesiseka su politikais, kurie turėtų stuburą ir gebėtų visus vertelgas išmesti už pakarpos.
Kai supranti, kaip veikia aferistai, paprastai juos ir atskiri. Tik ne Lietuvoje – pas mus jie pučiasi tautos sąskaita.
Pirmadienį Trumpo administracija pasiekė beveik 1 milijardo dolerių vertės susitarimą su Prancūzijos energetikos milžine „TotalEnergies“ dėl jos jūrinių vėjo jėgainių projektų prie Niujorko ir Šiaurės Karolinos krantų nutraukimo.
„Era, kai mokesčių mokėtojai subsidijuoja nepatikimą, neįperkamą ir nestabilią energiją, oficialiai baigėsi“, – Hiustone vykusioje „CERAWeek by S&P Global“ konferencijoje žurnalistams sakė vidaus reikalų sekretorius Doug Burgum.
