Teismas nusprendė pripažinti teisėją kaltu. Jam paskirta 5 tūkst. eurų dydžio bauda. Taip pat 1,5 metų laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš A. Daugėlos konfiskuotas jo vairuotas automobilis.
Kolegijos nuomone, kaltinamojo teiginiai apie nepatikimai nustatytą jo neblaivumo laipsnį, abejotinus alkotesterio rodmenis, jų prieštaringumą vėliau atliktam kraujo tyrimui ir jo rezultatui, nepagrįsti.
Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių kaltinamojo blaivumas alkotesteriu buvo tikrinamas iškarto po automobilio sustabdymo – 16.41 val. ir po to, praėjus 15 min., 16.56 val., buvo nustatyta 1,82 ir 1,84 promilės alkoholio koncentracija.
Šie duomenys buvo nustatyti patikros sertifikatą atitinkančiu alkotesteriu. Šio prietaiso naudojimo Lietuvos Respublikoje praktiką ir patikimumą patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas, kuris patvirtino ir tai, kad šiuo prietaisu nustatytų rezultatų, priešingai negu teigė kaltinamasis, nepaneigė vėliau, tai yra po 2.30 val. paimto kraujo tyrimas, kurio rezultatas buvo 1,16 promilės.
Skaičiuojant atbuline eiga, turint omenyje, kad alkoholio koncentracija kas valandą mažėja 0,25, visiškai tikėtina, kad 16.41 val. alkoholio koncentracija galėjo sudaryti rodytą alkotesteryje.
Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Šiuo atveju buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis A. D., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, abejonių dėl alkotesterio rodmenų patikimumo nekyla (alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti). Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo nurodytą versiją, kad prieš vairavimą ir vairavimo metu jis jautėsi blaivus, girtumo požymių nejautė, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgė į padarytą nusikalstamą veiką, jos sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Ginčijo girtumo laipsnį
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad prie vairo girtas pričiuptas ir 1,82 promilės įpūtęs buvęs Aukščiausiojo teismo teisėjas A. Daugėla teisme ginčijo girtumo laipsnį. Esą jis turi būti gerokai mažesnis nei užfiksavo policija.
Deja, bylos detalių visuomenė neišgirdo – teismas bylą nagrinėjo neviešuose posėdžiuose. Ankstesniame posėdyje buvęs Aukščiausio teismo teisėjas buvo nekalbus ir teisminio proceso nekomentavo: „Komentarų neduosiu, procesas yra nebaigtas, tik pati pradžia, tai negaliu vertinti niekaip.“
Jis prie vairo girtas pričiuptas 2021-ųjų birželį ties Kaunu, kai vyko iš Klaipėdos į sostinę. Apie greitkelyje įtartinai manevruojantį mersedesą policijai pranešė liudininkai.
„Aš esu pasakęs ne kartą, kad gailiuosi padaręs klaidą. Tai vertinu kaip klaidą, paklydimą, tiek“, – sakė A. Daugėla. Vėliau Daugėla teisėjų tarybai prisipažino kelias dienas iki įvykio alkoholyje skandinęs asmeninius išgyvenimus.
„Tai buvo subtilūs asmeniniai gyvenimo momentai. Teisėjas teigė tą dieną alkoholio nevartojęs. Bet kiekis alkoholio, kiek galime spręsti ši praktinių aplinkybių, prieš sėsdamas prie vairo teisėjas turi įsitikinti, kad nėra padarinių ankstesnio alkoholio vartojimo. Patį faktą jis pripažino. Įvardino kaip stresinę būklę“, – anksčiau sakė teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Policijai sustabdžius tuometį teisėją ir patikrinus jo blaivumą alkotesteris parodė 1,82 promilės. Tačiau A. Daugėla nesutiko su tokiais duomenimis. Esą toks girtas nebuvo.
Sustabdė bylą
Šių metų balandžio 12-ąją Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė už vairavimą išgėrus atleisto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Daugėlos bylą dėl atleidimo iš darbo
„Bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Konstitucinio Teismo sprendimo kitų teisėjų bylose, jose keliami analogiški klausimai“, – sakė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.
Prieš tai bylą dėl A. Daugėlos atleidimo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas eksteisėjo skundą atmetė.
A. Daugėla padavė į teismą Teisėjų tarybą, Seimą, prezidentą dėl atleidimo iš darbo. Byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė, nagrinėjant bylą apygardos teisme taip pat buvo keliamas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad neblaivus darbo dieną vairuojantis ir magistraliniame kelyje sulaikytas tuometinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Daugėla kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Pasak šio teismo, nėra pagrindo jam taikyti švelnesnę atsakomybę nei atleidimas.
Seimas atleido teisėją iš pareigų už teisėjo vardą pažeminusį poelgį. Eksteisėjas kreipėsi į teismą prašydamas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Jis nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretai dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, dėl teikimo Seimui atleisti jį iš pareigų, taip pat Seimo nutarimas dėl jo atleidimo neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principams.
Jis taip pat prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti sprendimus, susijusius su jo atleidimu. A. Daugėla pageidavo grąžinti jį į eitas pareigas.
Atleistas teisėjas tvirtino, kad vairavimas išgėrus niekaip nėra susijęs su teisėjo ir teismo pagrindine ir esmine funkcija – teisingumo vykdymu. Jis tikino nepažeidęs teisėjo nepriklausomo, objektyvumo ir nešališkumo, tačiau privataus gyvenimo srityje padarė žmogišką klaidą, dėl kurios nuoširdžiai gailisi.
Vilniaus apygardos teismas tvirtino, kad profesijos atstovams keliamų aukščiausių elgesio standartų, savo profesijos garbę, orumą ir prestižą teisėjai privalo saugoti ne tik vykdydami tiesiogines pareigas.
Atleidus iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, A. Daugėla neteko kai kurių garantijų garantijų – teisės į teisėjo pensiją, teisės kandidatuoti į pareigas, kurioms keliami aukšti reikalavimai.
