Istorija prasidėjo prieš dvejus metus. „Jau tuomet paviešinta idėja, esą reikia sureguliuoti ŠMM priklausančio pastato Sierakausko g. 15, Vilniuje, patalpų priklausomybės klausimus“, – pasakoja J. Simonavičius. – Tam sugalvota sukeisti minėtame pastate esančios leidyklos „Mintis“ ir bendrovės „Mokslo aidai“, esančios J. Goštauto g. 12, patalpas.“ Anot direktoriaus, schema labai paprasta. Apie 20 procentų AB „Mintis“ akcinio kapitalo yra privačiose rankose, tuo tarpu „Mokslo aidai“ valstybei priklauso visu šimtu procentų.
Pasak J. Simonavičiaus, – tai patvirtina jo pokalbių su ministerijos valdininkais įrašai ir pateikta šūsnis dokumentų – jis yra spaudžiamas kuo greičiau savo parašu palaiminti mainus. „Įtariu, norima, kad prie beveik 1 milijoną litų kainuojančių patalpų nuosavybės būtų prileistas privatus kapitalas. Paskui galima vykdyti akcijų emisiją ir turtas atsidurs reikalingose rankose“, – aiškino direktorius.
Nei paleisti, nei pakarti
Oficialiame J.Simonavičiaus ir ŠMM susirašinėjime pilna keistų prieštaravimų ir neatitikimų. Direktorius kelis kartus raštais oficialiai kreipėsi į ministrą ir Seimo narį G. Steponavičių, bet nė į vieną raštą nebuvo oficialiai atsakyta, nors pagal įstatymus tai privaloma.
Parlamentaro G. Steponavičiaus padėjėja į direktoriaus paklausimus atsakė trumpąja žinute, kad reikia laikytis ministerijos pateiktų raštų. J. Simonavičius sakė nežinąs, kaip tai padaryti, nes tokių raštų tiesiog nebuvo.
Pats ministras G. Steponavičius „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad iki buities smulkmenų nenusileidžiąs, nors su direktoriumi buvo susitikęs ir sakė, jog bendrovę tikrai nutarta likviduoti. Kam tai reikia daryti, jis aiškinti nebuvo linkęs, atsisakė ir komentuoti direktoriaus nuogąstavimus dėl galimų manipuliacijų turtu. Apie viską siūlė pasikalbėti su ministerijos valdininkais. Konkrečiai, - su kancleriu Dainiumi Numgaudžiu. Pastarasis, per atstovę ryšiams su visuomene, paprašė klausimų raštu ir rengia atsakymus.
Kelis mėnesius bendrovė išgyveno nežinią, jos veikla buvo iš dalies paralyžiuota. Iki pat šių metų pradžios be nuostolių dirbusi bendrovė „Mokslo aidai“ nuo gegužės mėnesio teigia negalinti dalyvauti ŠMM ir kitų valstybės institucijų skelbiamuose konkursuose, nes akademinėse institucijose, kurias dažniausiai aptarnavo įmonė, buvusi paskleista informacija apie numatomą įmonės likvidavimą. Dėl ministerijos valdininkų spaudimo sukelto paralyžiaus „Sodra“ šių metų rugpjūčio 2-ąją areštavo sąskaitas ir turtą.
AB “Mintis” – nieko nekomentuosime
Leidyklos „Mintis“ vadovas Leonardas Armonas sakė nepageidaująs kaip nors komentuoti J. Simonavičiaus teiginių ir gūžčiojo pečiais dėl įtarimų, esą patalpos skubiai mainomos tik tam, kad privatus kapitalas galėtų pasiglemžti brangias patalpas sostinės J. Goštauto gatvėje.
Direktorius L.Armonas patvirtino, jog apie 20 proc. AB „Mintis“ akcinio kapitalo priklauso privatiems asmenims – buvusiems leidyklos darbuotojams. Jis sakė nieko nežinąs apie jokius planus ką nors privatizuoti ir teigė, kad prie „Mokslo aidų“ žlugdymo niekaip negalėjo prisidėti net ir norėdamas.
L. Armonas net teigė nežinąs apie patį „Mokslo aidų" likvidavimą. „Galiu patvirtinti, kad vykdomi patalpų mainai – štai ir viskas,“ – sakė jis.
Pradėjo skubėti
Kai buvo rengiama publikacija, į bendrovę prisistatė ministerijos atstovai – Vytautas Aksomaitis ir A. Bagdonavičius, kurie atnešė į smulkmenas nesigilinančio ministro įsakymą dėl įmonės likvidavimo. Jame trys punktai: likviduoti bendrovę, paskirti likviduotoją ir pavesti šiam skubiai atlikti patalpų mainus.
„Balsas.lt savaitė“ atkreipė dėmesį, kad patalpų, kurias numatyta mainyti, vertinimas kelia daug klaustukų. Registrų centro pateikiamo masinio vertinimo duomenimis, J. Goštauto g. 12 esančios „Mokslo aidų“ patalpų rinkos vertė nustatyta - 960 000 litų, tačiau ŠMM klerkų parengtoje ir notarų biurui pateiktoje mainų sutartyje siūloma numatyti, kad „šalys susitarė“ turtą įvertinti tik 692 tūkst. litų. „Mokslo aidų" vadovas teigė suglumęs, kai sužinojo, esą tokią vertę nustatė turto vertintojas. Pasak direktoriaus, jis jokių vertinimų neužsakęs ir kokie nors dokumentai apie tokio vertinimo atlikimą nebuvo pateikti. J. Simonavičiui, nepaisant gausybės neformalių pokalbių ir spaudimo, nepaklusus ir sutarties nepasirašius, vadžias perimti ir afera atsiduodančius mainus užbaigti pavesta lividatoriui.
Tiesa, ir likviduotojui lengva nebus, nes įmonę žlugdžiusi ministerija, ar su ja susijusios interesų grupės netyčia užsidėjo apynasrį – „Sodros“ areštas laikinai apribos manipuliacijas turtu.
Dabar jau likviduojamos įmonės vadovas J. Simonavičius „Balsas.lt savaitei“ sakė esąs patenkintas, kad neaiškios paskirties mainai ir beprasmis likvidavimas būsią įvykdyti ne jo rankomis. „Nežinau, kas ten taip skubina ir klaidina ministrą, bet, jei nebūtų kažkieno stiprių interesų, tokios skubos nebūtų. Juk spaudimą ir norą atimti iš mūsų patalpas jaučiame jau keletą metų, prie įvairių ministrų, kurie ne visada net susigaudo – kas vyksta. Yra buvę ir finansinių viliojimų,“ – neslėpė direktorius.
Seniai išbandyta schema
Dar 2002-aiais metais plačiai nuskambėjo istorija, kai vadovėlius leidusi leidykla „Šviesa“ perėjo į privačias rankas. Atlikus akcijų emisiją valstybei priklausančių akcijų dalis šioje bendrovėje sumažėjo nuo 54,6 iki 25,63 proc. Tai reiškė, kad valstybė, konkrečiau pagrindinė akcininkė Kultūros ministerija, prarado įtaką garantuotai pelningoje leidykloje, kurios produkcija naudojasi mokiniai.
Privačiai leidyklai “Alma littera”, kuriai ir atiteko akcijos, tuomet vadovavo Arvydas Andrijauskas. Jis buvo ir “Šviesos” valdybos pirmininkas.
Kilus skandalui paaiškėjo, kad tuometinė Kultūros ministrė Roma Dovydėnienė ir jos pavaldiniai įsigudrino nesužinoti apie akcininkų susirinkimus, kuriuose buvo nuspręsta parduoti akcijas. Ministerijos atstovas, kuris būtų turėjęs ten dalyvauti, tuo metu atostogavo. Ministrė, kaip ir dabar G. Steponavičius – į smulkmenas nesigilino tol, kol nepaklausė Valstybės kontrolė. Deja, šaukštai, anuomet, jau buvo po pietų.
Tais pačiais metais mėginta privatizuoti ir leidyklą „Mintis“. Jos akcijos jau buvo perduotos Turto fondui, tačiau 2003-iais metais, įsikišus Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, jas perėmė Švietimo ir mokslo ministerija.
UAB „Mokslo aidai“ neturi įdirbio versle, panašiame į vadovėlių leidybą, tačiau, kaip minėta, turi viliojančias - beveik 1 milijono litų vertės - patalpas. Ar tikrai ne siekyje – leisti prie jų prieiti privatiems savininkams – glūdi keistų, prieštaringų ir skubotų mainų bei likvidavimų priežastis? O gal yra koks gudresnis paaiškinimas - kam skubūs patalpų mainai, jei vieną iš įmonių nutarta apskritai likviduoti?
****
UAB „Mokslo aidai“ ligi šiol niekas nepateikė likvidavimo plano, visi projektai pateikiami be parašų. Nė viename oficialiame rašte apie likvidavimą nebuvo užsiminta, o ŠMM paskirtas Valstybės akcijų valdymo įgaliotinis, kaip patvirtina įrašyti pokalbiai, direktorių įtikinėjo, kad įmonė veiks ir pasibaigus mainams.
Apie neva egzistuojantį sprendimą likviduoti bendrovę oficialiai užsiminta tik šiemet rugsėjo 17 dieną registruotame rašte, kuriuo atsisakoma leisti įkeisti bendrovės akcinį kapitalą paskolai iš SEB banko gauti.
Ministro G. Steponavičiaus pasirašytame birželio 23 dienos įsakyme nurodyta, kad AB „Mintis“ turi „Mokslo aidams“ mainais perleisti 229,65 kv. m patalpų. Mainų sutartyje, kurią parengė ŠMM valdininkai ir kurią atsisakė pasirašyti J. Simonavičius, mainomas plotas sumažintas iki 164,29 kv. m, tačiau įvertinimas paliktas tas pats.
Neaišku dėl kokių priežasčių likviduoti ketinama būtent bendrovę „Mokslo aidai“, kuriai, iki pat šių metų negrėsė bankrotas, yra dar ir spaustuvė – turi spausdinimo, knygų įrišimo bei kitokią įrangą.
