Pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius ragina ryžtis tiesioginiam visuomenės įtraukimui į teisingumo vykdymą ir įteisinti tarėjų institutą.
"Kokios bylos turi būti nagrinėjamos dalyvaujant tarėjams ir kokia tarėjų parinkimo sistema - tai yra labiau techniniai klausimai, tačiau svarbu politinė valia, o tada galima pagalvoti, kodėl visuomenės atstovams nepatikėjus sprendimo teisės, pavyzdžiui, darbo bylose, arba bylose tam tikroms bendruomenėms ginčijantis dėl teritorijų plėtros, kai kurių kategorijų administracinių teisės pažeidimų bylose, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos - tokių kaip neteisėti miškų kirtimai ir panašiose, kai kuriose baudžiamosiose bylose", - pažymėjo G. Kryževičius ketvirtadienį Seimo salėje, kur buvo pateikiama jo kandidatūra į LAT pirmininkus.
Pretendentas ne kartą akcentavo, kad reikia atverti teismų sistemą ir pašalinti bet kokias jos izoliacijos galimybes. Esą tam politinė valia jau yra pareikšta - iš esmės kinta teisėjų atrankos ir karjeros sistema.
"Šiuose procesuose svarbus ir bemaž lemiamas vaidmuo atitenka visuomenės atstovams. Jau dabar teisėjų atrankos komisiją sudaro trys teisėjai, keturi visuomenės atstovai. Manau, kad lemiamų pokyčių siekiant realaus atsakomybės neišvengiamumo principų įgyvendinimo turės ir visuomenės atstovų įtraukimas į teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri turi įstatymo suteiktą teisę iškelti teisėjams drausmės bylą", - sakė G. Kryževičius.
LAT pirmininkas teisėjų drausminės atsakomybės ir teisėjų garbės teismo vertinimo aspektu atkreipė dėmesį į konstitucinę asmenų lygybės prieš įstatymą nuostatą, kuri įpareigoja, kad vienodos teisinės situacijos būtų vertinamos tapačiai visų asmenų, taigi ir valstybės pareigūnų, atžvilgiu.
"Jeigu policijos ar muitinės pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos kaip pažeminęs pareigūno vardą, jei, pavyzdžiui, vairuoja transporto priemonę išgėręs net ir ne tarnybos metu, tai kodėl teisėjo padarytas analogiškas pažeidimas turėtų būti vertinamas kitaip", - retoriškai klausė G. Kryževičius.
Pretendentas į LAT pirmininkus teigė matantis nuolaidžiavimo požymių teisėjams, kaltiems dėl nepagrįstai ilgo bylų nagrinėjimo, pasak jo, neretai sąlygojančio atsakomybės net ir baudžiamosios išvengimą.
"Manau, kad autoritetas (...) suteikia didelius įgaliojimus, bet tuo pačiu įpareigoja ir griežčiausiai baudžia, jei tam autoritetui nusižengiama. Tai turi būti teisėjų gyvenimo taisyklė. Kitaip mes pasmerkti kritikai", - pažymėjo G. Kryževičius.
Pretendentas atkreipė dėmesį į tai, kad vien nauja teismų sistema ir jurisdikcijos paskirstymas tarp naujai sukurtų teisminės valdžios grandžių negarantuoja teisminės valdžios autoriteto visuomenėje ir reikšmės valstybės gyvenime stiprinimo.
"Teisminės valdžios reikšmės valstybės gyvenime stiprinimą aš suprantu kaip teisėtumo, pagrįsto Konstitucija ir įstatymu, užtikrinimą teisminei valdžiai įgyvendinant priskirtą kompetenciją, o štai kalbant apie teisminės valdžios autoriteto visuomenėje problemas tenka kalbėti apie vertybių sistemą, jos perspektyvas", - sakė G. Kryževičius.
Pretendentas į LAT pirmininkus kalbėdamas tautos išrinktiesiems ne kartą citavo žinomą tarpukario teisininką, Kauno apygardos teismo pirmininką, mokslininką prof. Vladą Mačį. Pasak G. Kryževičiaus, dar 1924 metais jo išdėstytos pamatinės vertybės neprarado aktualumo iki šių dienų.
"Įstatymų taikymas gyvenimo atsitikimams yra sunkus ir didelis darbas. Tokiam proto darbui teisėjas turi būti pasiruošęs ir išsilavinęs teisės mokslų srityje. Be teorijos, jis turi pramokti ir praktikos darbo, nes tik sujungiant teoriją su praktika galima laukti gerų darbo rezultatų. Teisėjas turi būti subrendęs ir patyręs žmogus. Neparengti darbui teisėjai - tik teisėjų surogatas, o jo vertė, kaip žinoma, yra maža", - citavo mokslininką G. Kryževičius.
Pasak jo, šios nacionalinę dvasią atitinkančios, istoriškai gyvybingos šiuolaikinės visuomenės bei valstybės gyvenimo poreikius vertybės šios dienos aktualijų kontekste reiškia būtinumą siekti, kad teismuose dirbtų plačias teisines pažiūras turintys teisininkai. G. Kryževičius išsakė nemažai kritikos teisėjų korpusui dėl pasyvumo Europos Sąjungos erdvėje.
"Galimybių kelti kvalifikaciją dalyvauti konferencijose ir seminaruose užsienyje yra labai daug. Mums teisėjams privalu suvokti, kad kvalifikacijos kėlimas yra tiek pat reikšminga teisėjų veiklos sritis kaip ir bylų nagrinėjimas, nes teisėjų kvalifikacija yra vienas iš lemiamų visuomenės požiūrio į teismus veiksnių. Mūsų rodymasis užsienyje yra reikšmingas ir Lietuvos teisinės minties populiarinimo aspektu, mes turime teisėjų kartu esančių ir žymiais teisės doktrinos atstovais mes neesame izoliuoti nuo bendrųjų teisės vystymosi tendencijų Europoje todėl privalome rodyti savo potencialą", - teigė G. Kryževičius.
Pristatydama G. Kryževičiaus kandidatūrą Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė akcentavo jo patirtį ir autoritetą teisėjų bendruomenėje. Viltį, kad būtent šis asmuo imsis reikiamų pokyčių yra išreiškusi valstybės vadovė.
LAT G. Kryževičius dirba nuo 2007 metų. Iki tol 2001-2007 metais G. Kryževičius dirbo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, penkerius metus buvo šito teismo pirmininko pavaduotoju. 1995-1999 metais G. Kryževičius buvo Vilniaus apygardos teismo teisėju, 1989-1995 - Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėju.
