Policijos departamento duomenimis, nuo 2006 m. piliečių savigynai įsigyjamų ginklų skaičius kasmet vis augo, 2008-aisiais pasiekė piką, tačiau pernai augimo mastai smarkiai smuko. Šis smukimas tebesitęsia ir šiemet. Lrt.lt pašnekovai tokias tendencijas sieja su tuo, kad esą Lietuva jau apsiginklavo naudotais „makarovais“, policijos atiduotais parduoti. Taip pat neatmetama ir ekonominės padėties šalyje įtaka.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Vytautas Velička pastebi, kad bendras savigynai skirtų Lietuvos piliečių turimų ginklų skaičius visą laiką auga, tačiau nuo 2009 m. tas augimas smarkiai krito.
Pašnekovas informavo, kad 2006 m. Lietuvos piliečiai turėjo 21571 ginklą savigynai. 2007 m. šis skaičius išaugo iki 23161, o 2008 m. – iki 25513.
Pernai lietuviai turėjo 26350 savigynai skirtų ginklų, o šiemet jų skaičius buvo 27100 vienetų.
„Aš tai siečiau su pablogėjusia ekonomine situacija Lietuvoje. Tiesiog ginklas nėra pirmo reikalingumo daiktas. Ko gero, piliečiai neturi lėšų ginklams, todėl įsigyja jų žymiai mažiau. Nors pastebėta, kad ir ginklai šiek tiek atpigo.
Procentais nepasakysiu, bet panaudotų ginklų, tokių kaip „Makarov“, kuriuos policija yra perdavusi Ginklų fondui, kaina šiandien siekia apie 375 litus. Dabar jie patys populiariausi, juos žmonės perka.
Iš naujų ginklų pats perkamiausiais, ko gero, pistoletas „Glock“. Jų kaina siekia apie 2000 litų, tai pakankamai patikimi ginklai, dalis policijos pareigūnų yra būtent jais ginkluoti“, – pasakojo V. Velička.
Labiausiai ginkluojasi vilniečiai, kauniečiai ir panevėžiečiai
Kaip pastebėjo Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas V. Velička, jau senai praėjo tas laikas, kai savigynai ginklus įsigydavo tik rizikos grupei priklausantys asmenys – verslininkai, bankininkai, juvelyrai. Dabar, anot pašnekovo, ginklų savigynai nori visi, juolab kad dabar ir jų kainos nėra didelės.
Kaip pastebi Ginklų fondo Realizacijos skyriaus vedėjas Leonardas Bradelis, kaip ir anksčiau, daugiausia ginklų savigynai įsigyja miesto gyventojai. Aktyviausiais ginklų savigynai pirkėjais išlieka Vilniaus, Kauno ir Panevėžio gyventojai. Ginklus savigynai įsigyjančių moterų, kaip pastebėjo pašnekovas, „gal tik vienas procentas “.
„Žmonės apsiginklavo, rinka pasisotino. Buvo policija pridavusi savo ginklus „makarovus“. Jie buvo ganėtinai pigūs, žmonės – pasitaikydavo dažnai – ir ne po vieną pirko“, – ginklų savigynai pardavimų mažėjimą aiškino L. Bradelis.
Ginklų pirklių asociacijos prezidentas Gytis Misiukevičius pastebėjo, jog šiuo metu dujinių ginklų parduodama beveik 30 procentų mažiau. Populiariausi yra apie 300 litų kainuojantys ginklai.
Ginklus laiko po lova
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas V. Velička teigia, jog policijos įstaigos patikrinimus, kaip laikomi ginklai, atlieka kasmet.
„Pažeidimų, lyginant su ankstesniais metais, yra mažiau. Manau, kad žmonės sąmoningėja. Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas turbūt yra tas, kad ginklo laikymo seifas yra nepritvirtintas, sakykime, prie sienų arba grindų, kas yra numatyta teisės aktuose. Būna, kad žmonės ginklus laiko po, pavyzdžiui, lova. Tokie elementarūs ginklų laikymo pažeidimai. Už juos yra baudžiama, skiriamos administracinės nuobaudos iki 100 litų, gali būti sprendžiamas klausimas, ar tą ginklą konfiskuoti, ar ne.
Praeitų metų pabaigoje dėmesys buvo skiriamas tiems asmenis, kurie išvykę į užsienį – ar jie nepalikę savo ginklų kažkam kitam. Tų asmenų, kurie pareigūnų priskiriami rizikos grupei, stengiamasi neišleisti iš rankų“, – pasakojo Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas.
Anot Ginklų fondo Realizacijos skyriaus vedėjo L. Bradelio, tikrą ginklą norinčiam įsigyti asmeniui pirmiausia reikia baigti specialius kursus. Be jų baigimo pažymėjimo leidimas įsigyti ginklui nėra išduodamas.
Kaip pastebi Ginklų pirklių asociacijos prezidentas G. Misiukevičius, dujinius ginklus apie 70 procentų žmonių įsigyja dėl to, kad jį turėdami jaučiasi psichologiškai saugiau, tačiau labai retas kuris iš jų įsigytą daiktą išbando.
„Didžioji dalis ginklą nusiperka, pasideda jį į stalčių ar spintą ir jis ten laimingai guli. Jie nei bando iš jo iššauti, nei bando sužinoti, kaip tai reikia padaryti. Matyt, tokie žmonės dujinius ginklus perka dėl psichologinės ramybės. Likę 30 procentų žino kam ir kodėl perka ginklą, ir naudotis juo, be abejonės, moka“, – svarstė Ginklų pirklių asociacijos prezidentas.
