Vladimiras Uschopčikas sako, jog tvirtinimas, kad jis leido žudyti žmones prie TV bokšto, esąs melas.
Diktatorius parodė palankumą
Penktadienį iš kalėjimo Baltarusijoje paleistas prieš dvejus metus sulaikytas Lietuvos pilietis Povilas Straševičius.
Tai patvirtinęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sakė, kad Povilas Straševičus jau yra Lietuvoje. Apie P. Straševičiaus sulaikymą kalbėta praėjusį trečiadienį vykusiame mūsų šalies vadovės Dalios Grybauskaitės ir Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos susitikime.
Viešųjų pirkimų tarnybos Prevencijos ir kontrolės skyriaus pavaduotoju dirbusį P. Straševičių baltarusiai sulaikė už „neteisėtą ūkinę veiklą“. Neteisėta prekyba automobiliais apkaltintas lietuvis Minske kalintas nuo 2007 metų. Jis kaltinimus neigia, tačiau iki šiol į tai niekas nekreipė jokio dėmesio. O štai po pokalbio su A. Lukašenka lietuvis kaipmat išleistas į namus.
Į apklausas neprisišauks
Tačiau vargu ar Baltarusijos prezidentas tokios pat taktikos laikysis ir Vladimiro Uschopčiko atžvilgiu. Lietuvos prokurorai šio generolo niekaip neprisišaukia į apklausas, tad mūsų Generalinė prokuratūra viliasi, kad Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų susitikime pareikštas glaudesnio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo siekis neliks pažadu, bet taps nauju impulsu Sausio 13-osios byloje. Baltarusijai išsiųsti pakartotiniai teisinės pagalbos prašymai dėl šios bylos.
Generalinė prokuratūra siekia, kad Baltarusijos teisėsaugos institucijos dar kartą įvertintų pateikiamus duomenis apie Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas ir įteiktų proceso dokumentus įtariamiesiems, juos apklaustų, taip pat spręstų dalyvavimo tyrimo procese Lietuvoje klausimą. Prezidentų susitikime buvo aptartas galimai Sausio 13-osios žudynėse dalyvavusio Vladimiro Uschopčiko išdavimas Lietuvai.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasiūlė visas V. Uschopčikui turimas pretenzijas pateikti pagal tarptautinės teisės reikalavimus ir pažadėjo, jog tuomet bus priimti atitinkami sprendimai. Tačiau Lietuvos generalinė prokuratūra primena, kad nuo 1993 metų į Baltarusiją ne kartą buvo siųsti dokumentai, kuriuose dėl Sausio įvykių reiškiamas susidomėjimas generolu V. Uschopčiku – jis, kaip ir dar daugelis kitų asmenų, Lietuvoje iki šiol yra įtariamasis Sausio 13-osios byloje.
Prezidentas pretenzijų neturi
Šiaip ar taip, Baltarusijos prezidentas neturi jokių pretenzijų „pavyzdingam Baltarusijos piliečiui“ generolui V. Uschopčikui ir vargu ar jį išduos Lietuvai vien simpatizuodamas Daliai Grybauskaitei.
Pats V. Uschopčikas tvirtina, kad jis niekur nesislepia ir esąs pasiruošęs atsakyti į visus klausimus. Per 1991 metų sausio įvykius šis generolas vadovavo sovietų kariuomenės įgulai Vilniuje. Vėliau jis yra buvęs Baltarusijos gynybos ministro pavaduotoju, o šiuo metu 63 metų amžiaus atsargos generolas-leitenantas dirba ginklų prekyba besiverčiančioje kompanijoje „Belvnešpromservis“.
Tačiau savo noru susitikti su Lietuvos teisėsaugininkais generolas neketina – girdi, jau prieš 18 metų savo paaiškinimus dėl Sausio įvykių jis pateikęs Sovietų Sąjungos generalinei prokuratūrai. Tokios prokuratūros, kaip ir tokios valstybės, jau senokai nebėra, todėl V. Uschopčikas pataria visas pretenzijas pateikti jos teisių perėmėjai – Rusijai. Prireikus atsargos generolas neatsisakytų bendrauti ir su Baltarusijos prokuratūra, tačiau mūsiškius tyrėjus jis ignoruoja.
Į kairę ir į dešinę dalijamuose interviu V. Uschopčikas neigia bet kokią savo kaltę, na o Lietuvos generalinės prokuratūros nutarime dėl jo paieškos tvirtinama, jog per minimus įvykius „Viktoras Uschopčikas (...) panaudodamas buvusios SSSR kariuomenę, užiminėjo valstybines įstaigas ir įmones, dalyvavo žudant ir žalojant Lietuvos gyventojus, grobė ginklus, organizavo plėšimus, ketindamas užgrobti valstybinį ir visuomeninį turtą“.
Generolas šaiposi iš teisingumo
Lietuvoje vargu ar kam reikia priminti, kad per Sausio 13-osios įvykius žuvo 14 žmonių, daugiau nei 1000 buvo sužeisti ar sužaloti. V. Uschopčikas tikina, kad tvirtinimai, jog tai jis leido žudyti žmones – melas. Anot generolo, esą tankai prie televizijos bokšto atvažiavę visiškai kitu tikslu: jie šaudę tuščiais šoviniais, kad ten susirinkę jo gynėjai tik atsitrauktų nuo bokšto. Į žmones niekas iš puolančiųjų nešaudę, nes, V. Uschopčiko tvirtinimu, jo karininkai ir kareiviai neturėję šaudmenų. Generolas savo pavaldiniams esą nebuvo įsakęs pasiimti amunicijos, todėl kaltininkų dėl žudynių, girdi, reikėtų ieškoti kitur.
V. Uschopčikas teigia, kad klausimą dėl žuvusiųjų reikia užduoti tuometiniam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui. Duodamas interviu „Komsomolskaja pravdai“ generolas nedviprasmiškai paminėjo, esą žmones šaudęs pats A. Butkevičius, o jis, V. Uschopčikas, apie tai turintis visas žinias, tik jam jau įkyrėję kalbėti apie tai.
Šiuo metu užsienyje esantis buvęs krašto apsaugos ministras A. Butkevičius pažadėjo šiuos jam metamus kaltinimus pakomentuoti artimiausiu metu, kai sugrįš į Lietuvą.
Remigijus RAINYS
