59 metų atsargos brigados generolo Česlovo Jezersko senų istorijų dėl ryšių su šešėlinio pasaulio veikėjais šiandien gal ir nevertėtų prisiminti, jei ne paaiškėjęs faktas apie ketinimą kelti savo kandidatūrą ir dalyvauti gegužę vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose.
„Balsas.lt savaitė“ viešina kadaise visuomenėje įvairių minčių kėlusio kariškio biografijos detales.
Minimas tamsiose istorijose
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ į prezidentus stumiamas Č. Jezerskas – vienas geriausių pasaulyje artimos kovos meno instruktorių, apdovanotas aukščiausiais pasaulio ir Europos savigynos imtynių čempionatų titulais, tiesiogiai susipažinęs su SSRS ir JAV specialiosios paskirties būrių metodika bei praktika.
Kariškio karjerą pradėjęs 1968 metais Kaune, Panemunėje dislokuotame 108-ajame pulke, jis artimai pažinojo ir aukštą Rusijos valstybės pareigūną, tuometinį gynybos ministrą Pavelą Gračiovą (dėl aistringo prabangiųjų automobilių „Mercedes 600 SL“ pomėgio pramintą Paša Mersedesu, − red. past.), prieštaringai vertinamos ginklų prekybos istorijoje minimos Lietuvos asociacijos „Selma“ prezidentą Vladą Laurinavičių. Pastarasis geriau žinomas Laurytės pravarde. Sovietmečiu jis vertėsi plėšikavimu, vagystėmis, falsifikuoto alkoholio gamyba ir platinimu.
„Daugelio praeities įvykių ir pavardžių šiandien neprisimenu. Kita vertus, mano vardu daugelis prisidengdavo, todėl kartais būdavau minimas ne itin maloniose istorijose, − „Balsas.lt savaitei“ dievagojosi Lietuvos armijos įkūrėjas Č. Jezerskas. – Pasitaikydavo atvejų, kai mane supainiodavo su sūnumi Dainiumi (D. Jezerskas prieš keletą metų savo noru pasitraukė iš gyvenimo − red. past.). Jis buvo bendraamžis su kitais skandalingose istorijose pagarsėjusiais Kauno vaikinais.
Kauno mafijos pradžia
Su pulkininku P. Gračiovu, nevaržomai bendravusiu su sovietinių laikų Kauno partinių nomenklatūrininkų ir nusikaltėlių atstovais, Č. Jezerskas susidraugavo 1974-aisiais, kai abu tarnavo Panemunėje dislokuotame desantininkų dalinyje.
1983−1985 metais, P. Gračiovui einant šios desantinės divizijos štabo viršininko pareigas, Kaune ir aplinkiniuose rajonuose pradėjo siautėti buvusio desantininko Vidmanto Matusevičiaus, pravarde Matas, vieno geriausių Lietuvoje dziudo meistrų Vaido Stankevičiaus (Smauglio arba Stankės) ir kitų nusikaltėlių, susijusių su sovietiniais desantininkais, grupuotės. Pats kariškis „Balsas.lt savaitei“ neneigė pažinojęs Stankę ir patvirtino, kad 1998 metais nušautas kaunietis kurį laiką gyveno jo tėvų kaimynystėje.
Devintojo dešimtmečio pradžioje partinėse instancijose pradėta kalbėti, kad Kaune veikia mafija, turinti stiprią ir įtakingą priedangą, neįveikiamą nei KGB, nei Vidaus reikalų ministerijos (VRM), nei prokuratūros pareigūnams.
Pamėgo „daškinių“ draugiją
Č. Jezerskas neslėpė, kad gerai pažinojo ir nuo teisėsaugos besislepiantį bei jį kaip Kauno gaujų smogiką VRM ir KGB darbuotojams paminėjusį Andrių Jankevičių, pravarde Pšidzė. Abu mokėsi vienoje Kauno Petrašiūnų mokykloje.
Įdomu, kad maždaug prieš dvidešimt metų į sovietinę armiją pakviestas Žaliakalnio kiemuose išdykaujančių jaunuolių gaujos lyderis Remigijus Daškevičius nevažiavo tarnauti į tolimąjį Sibirą ar Vidurinę Aziją. Vienas žinomas krepšininkas pasirūpino, kad jo pažįstamą boksininką priglaustų pats Č. Jezerskas. Taip vėliau kriminaliniame pasaulyje visagaliu šulu, pravarde Daškė, tapęs veikėjas įsiliejo į gimtojo miesto dislokuoto desantininkų dalinio gretas ir ėmė aktyviai treniruotis pas Č. Jezerską. Įvaldęs imtynių techniką, R. Daškevičius netrukus tapo Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų artimos kovos čempionu.
Pažintys – ne nusikaltimas
1991 metais įžūlumu ir žiaurumu pasižyminti „daškinių“ gauja buvo išsklaidyta, kai teisėsauga už reketą suėmė R. Daškevičių. Jis buvo sulaikytas su Č. Jezersko sūnumi Dainiumi, kai reketuojamas verslininkas atnešė duoklę. D. Jezerskui taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau ji greitai buvo nutraukta.
Į Daškės reketo bylą buvo įsipainiojęs ir Č. Jezersko brolis Vaclovas. Kaip vėliau paaiškėjo, jis nieko nenutuokdamas savo automobiliu į nusikaltimo vietą nuvežė sūnėną D. Jezerską ir Daškę.
Č. Jezerskas „Balsas.lt savaitei“ prisipažino pažinojęs 2001 metais Vilniuje snaiperio šūviu nukautą R. Daškevičių. Jis teigė negalėjęs atsiriboti nuo žmonių, su kuriais kartu tarnavo, sportavo ir dalyvavo varžybose.
Neslepiami prisiminimai
Prieš kelerius metus šio straipsnio autoriui Pravieniškių kolonijoje kalinamas Daškės žmonos Gelijos motinos Dalios Drazdauskienės gyvenimo draugas Edmundas Bilinskas pasakojo, kad per 1991-ųjų sausio įvykius sulaukė kvietimo važiuoti ginti parlamentą.
„Tuomet Č. Jezerskas surinko nemažą būrį vėliau liūdnai pagarsėjusių kauniečių. Budėdamas Seime turėjau galimybę įvairiomis temomis padiskutuoti su žinomais politikais. Iki šiol negaliu pamiršti akimirkos, kai po trijų parų palikę Seimą buvome išlydėti griausmingomis prie rūmų susirinkusių žmonių ovacijomis: „Ačiū jums, vyrai!“ Nemanau, kad palengvinčiau sau gyvenimą, jei atsirastų tų dienų nuotraukų, kuriose esu įamžintas su valdžios vyrais“, − pasakojo už žmonių grobimą ir jų šantažą bausmę atliekantis E. Bilinskas.
Kai kurie anų laikų kriminalinio pasaulio veikėjai ne kartą priminė žurnalistams, kad lietuviai amžiams turėtų būti dėkingi energingiems kauniečiams, kurie apsiginklavę paprastomis lazdomis net kelias paras nuo sovietų okupantų saugojo pagrindinį šalies objektą ir iškiliausius valdžios vyrus.
Svarbi pulkininko užuomina
Spaudoje buvo rašoma, kad 1991-ųjų sausį, dirbdamas Krašto apsaugos departamento antrajame skyriuje, Č. Jezerskas sukaupė nemažai įdomių dokumentų apie KGB ir GRU veiklą aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose. Juos vėliau perdavė tuometiniam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui. Iš šio kovo 11-osios akto signataro garažo, esančio Biruliškių plente, Č. Jezersko archyvas mįslingai pavogtas.
Pulkininkas Č. Jezerskas, paklaustas apie jį lydinčius praeities šešėlius, aiškino: „1991 metais galbūt pernelyg aktyviai reiškėmės, todėl kažkuris iš „Jedinstvo“ narių nuo mūsiškių gavo per kuprą ir platino gandus, kad esu susijęs su banditais. Galiu patvirtinti, kad 2006-aisiais NATO gynybos koledže buvau taip patikrintas, kad man buvo suteikta teisė dirbti su ypač slapta informacija. Kaip žinoma, tokia galimybė tamsia praeitimi ir įtartinais ryšiais išgarsėjusiems asmenims nesuteikiama“, − pareiškė Č. Jezerskas.
„Balsas.lt savaitės“ šaltinių teigimu, pasitinkant 2006-uosius Vilniaus televizijos bokšte esančiame restorane Č. Jezerskas vėl buvo pastebėtas kauniečių bokso klubo vadovo Anatolijaus Marmos, Artūro Adomėno (Travoltos), siejamų su Kauno šešėliniu pasauliu, ir jų merginų kompanijoje.
2006 metų lapkritį Travolta išgarsėjo per konfliktą Vištyčio miestelio (Vilkaviškio rajone) pakraštyje esančioje kaimo turizmo sodyboje. Tuomet marijampolės nusikaltėlių autoritetas susipyko su kauniečiais: vieną nužudė, o kitus, tarp jų Travoltą ir Kęstutį Miliauską, pravarde Šramas, sužeidė.
TIK FAKTAI
Č. Jezerskas karjerą Lietuvos krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 metais – tapo karinio techninio sporto klubo viršininku.
Per 1991-ųjų sausio įvykius ėjo Aukščiausiosios Tarybos apsaugos kuopos vado pareigas.
1992 metais Č. Jezerskas paskirtas lauko kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ vadu, jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, įteiktas Vyčio Kryžiaus ordinas.
2005 metais jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
2007-ųjų gegužės 29 dieną išėjo į atsargą.
