Sakote, krizė? Jau trečias mėnuo generalinio Lietuvos prokuroro pareigos su karališka 9300 litų alga yra laisvos, o niekas nenori jų užimti!
Taigi šių metų vasarį atsistatydino generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, kurio darbą sukritikavo mūsų griežtoji prezidentė D. Grybauskaitė. Bet šįkart kalta ne prezidentė, pagrįstai pareikalavusi A. Valantino atsakomybės dėl pavaldinių tingumo. Per 20 nepriklausomybės metų Lietuvos generalinei prokuratūrai vadovavo 5 prokurorai, ir nė vienas jų neišbuvo visos 7 metų kadencijos – visus išėdė nuolat interesų turintys politikai.
Ilgai rinkusis, D. Grybauskaitė generalinio prokuroro kėdę galiausiai pasiūlė Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Dariui Valiui.
Kai jis vyko į Prezidentūrą išklausyti pasiūlymo, prokuratūrose buvo kikenama į saują – girdi, nerandama solidesnės patirties turinčio prokuroro, jei vadovauti 1500 pareigūnų turinčiai Lietuvos prokuratūros sistemai kviečiamas provincijos prokuratūrėlės viršininkas, iki šiol valdęs vos 4 pavaldinius...
Inžinierius teisininkas
Apie D. Valį „Akistatai“ niekas nieko negalėjo pasakyti. Daug kas minėjo, kad tai geras, santūrus, sąžiningas vyras, nesivaikantis prabangos. Tik, atleiskite, visos šios savybės – ne profesija.
D. Valys 1994-aisiais Kauno technologijos universitete įgijo elektronikos inžinieriaus specialybę bei bakalauro laipsnį, tačiau pasuko ne į gamybą, o į teisėsaugą. 1996 metais pradėjo dirbti Akmenės rajono policijos tardytoju. Po 3 metų jam, kaip gerai užsirekomendavusiam tardytojui, pasiūlyta pereiti į Akmenės rajono apylinkės prokuratūrą, o 2001-aisiais – užimti atsilaisvinusį šios prokuratūros vadovo postą.
Pareigos – puikios, nes „bedarbių kraštu“ vadinamas Akmenės rajonas niekada negarsėjo nei mafija, nei nusikalstamumo protrūkiais. Bene garsiausias šio rajono nusikaltimas įvykdytas 1999-ųjų rugpjūtį – trys Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos nepilnametės moksleivės iš keršto už vaikiškas apkalbas atsiviliojo į sodo namelį ir pasmaugė tos pačios mokyklos keturiolikmetę mergaitę, o lavoną įmetė į šulinį.
Todėl prezidentės D. Grybauskaitės argumentai, kad Akmenės prokuratūra pagal savo darbo rezultatus patenka į geriausių visos šalies teritorinių prokuratūrų penketuką, yra daugiau negu juokingi. Akmenės rajonas – vienas iš skurdžiausių Lietuvoje, jame net vogti jau nebėra ką, tad ir vietos prokuratūros darbo rezultatai geri.
Prezidentė neabejoja, kad provincijos užkampyje surastam generaliniui, jeigu jį patvirtins Seimas, užteks ryžto ir sugebėjimo tvarkytis ir visoje šalyje. Duok dieve, kad taip ir būtų, bet nesinori tikėti stebuklais. Vien tik žemiausioje prokuratūros grandyje dirbęs net ir talentingiausias žmogus vargu ar sugebės susigaudyti prokuratūros džiunglėse. Ypač dabar, kai prokurorais niekas netiki.
Pats D. Valys teigė nebijąs eiti į generalinio pareigas ir tvirtino, jog jam užteks jėgų susikaupusioms problemoms spręsti. Tiesa, nei kokių nors būsimų teisėsaugos reformų, nei ką čia reikėtų keisti, jis neminėjo – šiais klausimais jis kalbėsiąs tada, kai parlamentas pritars jo kandidatūrai.
Kas gi laukia D. Valio?
Sunkūs pirmieji metai
Kad suprastum, kodėl prezidentė sostinėje neberanda kandidatų užimti generalinio prokuroro postą, reikia prisiminti, kas nutiko ankstesniems generaliniams.
Pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos generaliniu prokuroru tapo Artūras Paulauskas. Tais 1990-aisiais jis drąsiai pasipriešino Sovietų Sąjungos prokurorams.
Pirmieji nepriklausomybės metai buvo sunkūs. Seime dešinieji riejosi su kairiaisiais, pastaraisiais nepatenkinti savanoriai 1993 metais pakaunėje surengė maištą, buvo susprogdintas geležinkelio tiltas per Bražuolę, nužudytas demokratiškų pažiūrų savanoris Juras Abromavičius.
Negana to, didmiesčiuose nebaudžiami siautė reketininkai, sprogdintojai ir žmogžudžiai.
Už kapstymąsi po politinius nusikaltimus A. Paulauskas užsitraukė baisią dešiniųjų nemalonę – ją tebejaučia net ir šiandien.
Buvo pradėta manipuliuoti faktu, kad generalinio prokuroro tėvas sovietmečiu tarnavo KGB, kitais kaltinimais, ir 1995-aisiais A. Paulauskas buvo išstumtas iš posto.
Buvo kurčias užuominoms
1995 metais prie valdžios vairo stovėję kairieji generaliniu prokuroru paskyrė iki tol Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ėjusį Vladą Nikitiną.
Jam irgi teko sunkus laikotarpis – nuvilnijo bankų bankrotų banga, vyko nešvari privatizacija, žemės reforma. Kai kurie politikai siekė, kad V. Nikitinas neliestų kai kurių bylų, o jis užuominų negirdėjo. Tuomet politikai iš prokuratūros atėmė įstatymų priežiūros funkciją ir, pakeitę generalinio prokuroro skyrimo tvarką, 1997 metais išgrūdo patį V. Nikitiną.
Tais metais V. Nikitiną pakeitęs Kazys Pėdnyčia buvo supratingesnis, bandė pataikauti politikams. Kaip kitaip paaiškinti, jog konservatorių Vyriausybės finansų ministro Rolando Matiliausko byla buvo stebėtinai greitai numarinta neradus įkalčių, o panaši kairiųjų buvusio ministro pirmininko Adolfo Šleževičiaus byla kurpta keletą metų. Galop ji subliuško teisme, o A. Šleževičius pasiskundė Strasbūro žmogaus teisių teismui.
Dar po kelių politizuotų bylų kairieji K. Pėdnyčią ėmė atvirai pravardžiuoti „kišeniniu“ prokuroru ir pasirūpino, kad Seimas priimtų Prokuratūros įstatymo pakeitimo pataisas – šitaip K. Pėdnyčia tapo laikinuoju generaliniu prokuroru. Supykęs jis pats trenkė durimis, išėjo dirbti advokatu ir kelerius metus bylinėjęsis už tokį Seimo elgesį iš valstybės prisiteisė 200 000 litų kompensaciją.
Puolimas dviem frontais
2000-ųjų gruodį prezidentas V. Adamkus į generalinio prokuroro kėdę pasodino Antaną Klimavičių, bet ir tas neišsėdėjo visos kadencijos.
A. Klimavičius bei jo pavaduotojas Kęstutis Betingis, ėmę kapstyti vieno įtakingo žiniasklaidos magnato mokesčių machinacijas, žinoma, sukėlė to magnato įniršį.
Negana to, generalinis prokuroras užsitraukė ir dešiniųjų politikų nemeilę – mat davė įsakymą apklausti devintosios Vyriausybės narius, ruošusius nuostolingą sutartį su „Williams'u".
Pajutęs, kad dvigubos – ir spaudos, ir politikų – atakos geruoju nesibaigs, 2005-aisiais A. Klimavičius išėjo dirbti į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
2005-ųjų lapkritį prie Generalinės prokuratūros vairo stojo Algimantas Valantinas, iki tol vadovavęs Vilniaus 2-ajam apylinkės teismui. A. Valantinas, atrodo, sugebėjo nepasiduoti politikų intrigoms, bet jam koją pakišo pavaldiniai.
Pražudė visuomenės skandalas
Įsitikinęs, kad jo mažametę dukrelę išnaudoja kažkokie įtakingi pedofilai, kaunietis Drąsius Kedys pernai kone metus veltui mynė prokuratūrų slenksčius, reikalavo ištirti šį reikalą. Tačiau ten susidūręs su abejingumu, kaip įtariama, pernai rudenį D. Kedys iš nevilties nušovė, jo manymu, du įtariamuosius ir kažkur slapstėsi, kol šiemet pavasarį buvo rastas Kaune negyvas. Visuomenėje kilo didžiulis pasipiktinimas teisėsaugos tingumu bei aplaidumu.
Negana to, išlindo, kad A. Valantino pavaldiniai dangstė jo sesers Stasės Jokšienės įmonės Telšiuose finansines machinacijas.
Prezidentės D. Grybauskaitės griežtai ir pagrįstai sukritikuotas, šiemet vasarį A. Valantinas atsistatydino.
Naujasis generalinis prokuroras dar nepaskirtas, o politikai jau pradėję naujas intrigas. Kartu su pareiškimais, jog šeštasis generalinis prokuroras jau tikrai privalėsiąs būti nepriklausomas, kurpiami siūlymai dar kartą keisti Prokuratūros įstatymą. Ką gi, bus matyti, ar naująjį Generalinės prokuratūros vadovą tampys už virvučių politikai bei verslo grupiuotės.
Tik faktai:
Generalinį prokurorą 7 metams skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu
Prezidentės D. Grybauskaitės kandidatas į generalinius prokurorus D. Valys 1994 metais baigė Kauno technologijos universitetą, o 1999-aisiais – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Nuo 1996 metų D. Valys dirbo Akmenės rajono policijos komisariato tardytoju, nuo 1999-ųjų iki 2001-ųjų – prokuroru Akmenės rajono prokuratūroje, vėliau – vyriausiuoju Akmenės rajono prokuroru.
Sigitas STASAITIS
