Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Jau Balso darbuotojai trina komentarus, kuriuose savininko - Žiemelio darbeliai aptariami.
Kalbejau su Kauno pensininkais ir visi pasibaiseje Kreiviu, teko girdeti kalbau, kad jo turtai yra ne kas kitas, o Kauno berniuku pagalba surinktas kapitalas. Koks tas Zemelis bebutu, Kreivys NEGALI TAIP ELGTIS. LAUK IS MINISTRU
Taip Lietuvos avialinijas pasodinti ant siknos kaip pasodino kai kas ir poto taip sakotis. Turbut Ziemelis su tokiais komentarais vis dar stipriai palaikomas is auksciau, absoliutus nebaudziamumo pojutis.
Balsas yra Gedimino Žiemelio nuosavybė. Apie dirbtinai padarytą Flylal bankrotą žino daugelis. Tai padaryta G.Žiemelio rankomis.
as kaip ir daugelis atgavau pinigus is flyLAL. O cia toki komentara radau internete.
Gal tai ir nepopuliariai nuskambės, bet Ačiū flyLAL grupei bei p. Gediminui Žiemeliui už pastangas sprendžiant mūsų visų keblią situaciją bei mūsų reikalavimų supratimą ir pripažinimą. Nežinau ar daug Lietuvos verslininkų bankrutavus jų įmonėms elgėsi analogiškai.
Gerbiamieji, apmokami Kreivio komentuotojai, jusu ministras is asmeniniu lesu tikrai niekam negrazino Baldenio skolu.
Gal tai ir nepopuliariai nuskambės, bet Ačiū flyLAL grupei bei p. Gediminui Žiemeliui už pastangas sprendžiant mūsų visų keblią situaciją bei mūsų reikalavimų supratimą ir pripažinimą. Nežinau ar daug Lietuvos verslininkų bankrutavus jų įmonėms elgėsi analogiškai.
Gerbiamieji, apmokami Kreivio komentuotojai, jusu ministras is asmeniniu lesu tikrai niekam negrazino Baldenio skolu.
D.Kreivio sandoriai: patogūs bankrotai, nuslėpti akcininkai ir staiga atsiradę milijonai
Ūkio ministras Dainius Kreivys – verslumo įsikūnijimas. Jis sugeba nusikratyti įmonių akcijų prieš pat jų bankrotą ir galbūt pralobti per labai trumpą laiką.
2009 m., jau dirbdamas ūkio ministru, D.Kreivys Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) deklaravo išpardavęs nemažai savo valdytų įmonių akcijų. Didžiausio sandorio vertė, kaip VTEK pateiktoje deklaracijoje nurodė politikas, tesiekė 25 tūkst. litų. Už tokią sumą D.Kreivys neįvardytam fiziniam asmeniui pardavė baldų gamyba nuo 1997 m. besivertusios bendrovės "Baldenis" akcijas. Beje, ši įmonė 2009 m. pabaigoje, praėjus metams po to, kai ministras nusikratė jos akcijų, bankrutavo ir paliko ilgą skolų uodegą. "Baldenio" bankroto paprašė bendrovės direktorius, rašo "Vilniaus diena".
Kiti D.Kreivio VTEK nurodyti sandoriai atrodo dar menkesni – jų vertė esą siekė iki 5 tūkst. litų. Už tokias sumas ministras atsikratė bendrovių "Saldo partneriai", "BFH" ir "Stamija" akcijų. Pirkėjai – vėl neįvardyti fiziniai asmenys.
Ministro baldų verslo epopėja tęsiasi. Bendrovė "BFH" taip pat dirbo baldų sektoriuje ir, kaip ir "Baldenis", bankrutavo tuoj po to, kai jos akcijos paliko ministro kišenę. Ministras "BFH" akcijų nusikratė 2008 m. gegužę, o jau 2009 m. vasarį įmonei iškelta bankroto byla.
Dar vienas sutapimas – neįmanoma atsekti, kam už kuklias sumas D.Kreivys pardavė žlungančių įmonių "Baldenis" ir "BFH" akcijas. Mat jos bankrutavo pačiu laiku. "Prievolė teikti uždarųjų bendrovių akcininkų sąrašus atsirado tik 2010 m. pradžioje, o "BFH" ir "Baldenis" bankrutavo iki nustatyto akcininkų sąrašų pateikimo termino", – dienraščiui sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Tuoj po "BFH" bankroto ir "Baldenio" gyvenimui artėjant į pabaigą, baldų rinkoje sušvito nauja žvaigždė – bendrovė "Balt Furn". Šiai įmonei vadovauja D.Kreivio pusbrolis Arūnas Kreivys.
"Balt Furn" naudojasi interneto svetaine balticfurniture.lt. Šis adresas iki bankroto priklausė "BFH". Tik 2009 m. balandį įregistruota "Balt Furn" savo svetainėje giriasi dar 2002 m. įdiegusi tarptautinius kokybės standartus. Negana to, "Balt Furn" net nepasivargino perdaryti "BFH" logotipo – jis D.Kreivio pusbrolio vadovaujamoje įmonėje liko beveik toks pat.
Žlugęs "Baldenis" paliko beveik 5,89 mln. litų skolų, iš jų 358 tūkst. litų – skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). VMI duomenimis, "BFH" mokestinės nepriemokos nepaliko, o naujai gimęs baldų verslas su "Balt Furn" vėliava mokesčius moka tvarkingai.
VMI tvirtina kol kas nematanti vadinamojo fenikso sindromo požymių ministro šeimos versle.
Dar vienas D.Kreivio sandoris – bendrovės "Stamija" akcijų pardavimas. Nenurodytą kiekį įmonės akcijų ministras 2009 m. sausį už vos 4 tūkst. litų perleido neįvardytam fiziniam asmeniui, kaip ir "Baldenio" bei "BFH" atvejais. Tiesa, "Stamija" nebankrutavo. Priešingai – ji tapo labai stambia žuvimi Lietuvos verslo vandenyne.
Kaip tik ši bendrovė tapo pagrindine tinklo "Moki-veži", esą sukrovusio turtus D.Kreivio šeimai, akcininke. Ministras neatskleidžia, kam pardavė "Stamijos" akcijas. To nežino ir valstybė – Registrų centro atstovo A.Petrošiaus teigimu, "Stamija" savo akcininkų sąrašo nepateikė, nors privalėjo tai padaryti.
Portalo ekonomika.lt paskelbtame turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše D.Kreivys 28–29 vietomis dalijasi su žinomu verslininku
Ūkio ministras Dainius Kreivys – verslumo įsikūnijimas. Jis sugeba nusikratyti įmonių akcijų prieš pat jų bankrotą ir galbūt pralobti per labai trumpą laiką.
2009 m., jau dirbdamas ūkio ministru, D.Kreivys Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) deklaravo išpardavęs nemažai savo valdytų įmonių akcijų. Didžiausio sandorio vertė, kaip VTEK pateiktoje deklaracijoje nurodė politikas, tesiekė 25 tūkst. litų. Už tokią sumą D.Kreivys neįvardytam fiziniam asmeniui pardavė baldų gamyba nuo 1997 m. besivertusios bendrovės "Baldenis" akcijas. Beje, ši įmonė 2009 m. pabaigoje, praėjus metams po to, kai ministras nusikratė jos akcijų, bankrutavo ir paliko ilgą skolų uodegą. "Baldenio" bankroto paprašė bendrovės direktorius, rašo "Vilniaus diena".
Kiti D.Kreivio VTEK nurodyti sandoriai atrodo dar menkesni – jų vertė esą siekė iki 5 tūkst. litų. Už tokias sumas ministras atsikratė bendrovių "Saldo partneriai", "BFH" ir "Stamija" akcijų. Pirkėjai – vėl neįvardyti fiziniai asmenys.
Ministro baldų verslo epopėja tęsiasi. Bendrovė "BFH" taip pat dirbo baldų sektoriuje ir, kaip ir "Baldenis", bankrutavo tuoj po to, kai jos akcijos paliko ministro kišenę. Ministras "BFH" akcijų nusikratė 2008 m. gegužę, o jau 2009 m. vasarį įmonei iškelta bankroto byla.
Dar vienas sutapimas – neįmanoma atsekti, kam už kuklias sumas D.Kreivys pardavė žlungančių įmonių "Baldenis" ir "BFH" akcijas. Mat jos bankrutavo pačiu laiku. "Prievolė teikti uždarųjų bendrovių akcininkų sąrašus atsirado tik 2010 m. pradžioje, o "BFH" ir "Baldenis" bankrutavo iki nustatyto akcininkų sąrašų pateikimo termino", – dienraščiui sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Tuoj po "BFH" bankroto ir "Baldenio" gyvenimui artėjant į pabaigą, baldų rinkoje sušvito nauja žvaigždė – bendrovė "Balt Furn". Šiai įmonei vadovauja D.Kreivio pusbrolis Arūnas Kreivys.
"Balt Furn" naudojasi interneto svetaine balticfurniture.lt. Šis adresas iki bankroto priklausė "BFH". Tik 2009 m. balandį įregistruota "Balt Furn" savo svetainėje giriasi dar 2002 m. įdiegusi tarptautinius kokybės standartus. Negana to, "Balt Furn" net nepasivargino perdaryti "BFH" logotipo – jis D.Kreivio pusbrolio vadovaujamoje įmonėje liko beveik toks pat.
Žlugęs "Baldenis" paliko beveik 5,89 mln. litų skolų, iš jų 358 tūkst. litų – skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). VMI duomenimis, "BFH" mokestinės nepriemokos nepaliko, o naujai gimęs baldų verslas su "Balt Furn" vėliava mokesčius moka tvarkingai.
VMI tvirtina kol kas nematanti vadinamojo fenikso sindromo požymių ministro šeimos versle.
Dar vienas D.Kreivio sandoris – bendrovės "Stamija" akcijų pardavimas. Nenurodytą kiekį įmonės akcijų ministras 2009 m. sausį už vos 4 tūkst. litų perleido neįvardytam fiziniam asmeniui, kaip ir "Baldenio" bei "BFH" atvejais. Tiesa, "Stamija" nebankrutavo. Priešingai – ji tapo labai stambia žuvimi Lietuvos verslo vandenyne.
Kaip tik ši bendrovė tapo pagrindine tinklo "Moki-veži", esą sukrovusio turtus D.Kreivio šeimai, akcininke. Ministras neatskleidžia, kam pardavė "Stamijos" akcijas. To nežino ir valstybė – Registrų centro atstovo A.Petrošiaus teigimu, "Stamija" savo akcininkų sąrašo nepateikė, nors privalėjo tai padaryti.
Portalo ekonomika.lt paskelbtame turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše D.Kreivys 28–29 vietomis dalijasi su žinomu verslininku
tik patyleti reiketu, po Fly LAL reikalu
man didziausia nepastikejima sukelia tokiu veikeju purkstavimai, kurie jau seniai turi sedetiuz nuopelnus tevynei
o gal kazkam reiketu kaliuzeje apsilankyti ir ilgam
Suktas — gal kiek per griežtas įvertinimas. Labiausiai tiktų — melagis. „Gali būti, kad buhalterės pramiegojo šimto ar net kelių šimtų litų skolą. Žinoma, tiesioginiams įmonės vadovams tai nedaro garbės. Bet aš pats negaliu prisiimti atsakomybės už tas nesumokėtas skolas ir nemanau, kad šį faktą reikėtų taip sureikšminti. Jis neturi absoliučiai jokios įtakos visam šalies ūkiui. Be to, bendrovė neturi jokių problemų“, — lygiai prieš metus taip apie savo bendrovę kalbėjo konservatorius D.Kreivys, pretenduodamas į ūkio ministro kėdę.
Iki tol baldų gamybos ir prekybos versle besisukusiam D.Kreiviui buvo priekaištaujama, kad UAB „Baldenis“, kurios bendrasavininkis ir valdybos pirmininkas jis esąs, ne kartą pateko į skolininkių sąrašus.
„Ekstrai“ ėmus ieškoti didžiausių „Baldenio“ kreditorių, paaiškėjo, kad iš visų kreditorių buvusi ministro bendrovė bene daugiausia — net 262 tūkst. litų skolinga vilnietei Audronei Žemaitienei.
Prieš kelerius metus dalyvavęs savivaldybių rinkimuose, o ir dabar, tapęs ūkio ministru, D.Kreivys šykščiai kalba apie savo darbo biografiją. Pamini, kad buvo bendrovės „Baldenis“ ir viešųjų ryšių agentūros „Saldo partneriai“ valdybos pirmininkas, dirbo AB „Silikatas“, Specializuoto komplektavimo valdyboje direktoriumi ir „keliose mažmeninės prekybos bendrovėse“.
„Ekstros“ turimi dokumentai sako ką kita. D.Kreivys — vienas baldų verslu besivertusios bendrovės „Baltic Furniture Holding“ (BFH) bendrasavininkių, buvo valdybos narys. Bendrovėje „Baldenis“ jam priklausė 51 proc. akcijų, ši bendrovė tapo skandalingai pagarsėjusios UAB „Žeimių baldai“ steigėja ir vienintele akcijų turėtoja. Su D.Kreiviu sietina ir Anykščių rajone, Naujuosiuose Elmininkuose, veikianti baldus gaminanti bendrovė „Baldjoda“, kurios per 23 proc. akcijų buvo „Baldenio“ rankose.
Šiandien visoms trims bendrovėms, išskyrus veikiančią Anykščių rajone, iškeltos bankroto bylos, valstybinės institucijos ir kreditoriai laukia eilėje ketindami susigrąžinti skolas. Tačiau beviltiška — turto yra kur kas mažiau, negu pavyktų surinkti pinigų varžytynėse pardavus šiuo metu areštuotą turtą — pastatus ir automobilius.
Tačiau buvę D.Kreivio kolegos pakilo kaip feniksas iš pelenų — jau įsteigė naują bendrovę „Balt Furn“, kurios pavadinimą sieja su bankrutavusia BFH. Jai vadovauja ministro pusbrolis Arūnas Kreivys. Abu vyrai anksčiau dirbo „Baldenyje“.
2006 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio skyriaus vadovas Arnas Urbanavičius teigė, kad apskrityje atsirado apie 40 fiktyvių firmų, kurios bando pasisavinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Kaip charakteringą pavyzdį A.Urbanavičius paminėjo bendrovę „Baldenis“, kurios filialas įkurtas Panevėžyje.
„Seniau tai buvo žinoma medienos ir baldų rinkos dalyvė. Verslo sėkmei nusigręžus, įmonės savininkas sugalvojo daugumą bendrovės akcijų ir visą atsakomybę perleisti asocialiam asmeniui, kuris ir pasirašydavo fiktyvius dokumentus“, — patikino finansinius nusikaltimus tiriantis A.Urbanavičius.
Paaiškėjus tokiam sukčiavimui, 2005 metų pabaigoje FNNT pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtarimai buvo pareikšti „Baldenio“ vyriausiajai finansininkei Dangintei Mažvylaitei ir direktoriui Artūrui Baranauskui (įmonių rejestro duomenimis, A.Baranauskas bendrovės direktoriumi buvo tik iki 2001 metų birželio mėnesio. — Aut. past.).
Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, remiantis Baudžiamojo proceso kodeksu, buvo nutrauktas. UAB „Baldenis“ sutiko atlyginti žalą ir grąžino Valstybinei mokesčių inspekcijai 180 tūkst. litų, kuriuos kaip PVM buvo neteisėtai gavęs.
Beje, kalbėdama su „Ekstra“ A.Žemaitienė prisiminė neseną atvejį, kai „Baldenio“ savininkai, bandydami susigrąžinti iš savo partnerių Vokietijoje 30—40 tūkst. eurų skolą, pinigus paprašė pervesti ne į bendrovės, bet į samdyto advokato asmeninę sąskaitą.
Vyriausybės nario D.Kreivio buvusi bendrovė „Žeimių baldai“ užkrovė milijoninę naštą valstybei — Europos Sąjungai teks atiduoti per 1,2 mln. litų paramos.
Iki tol baldų gamybos ir prekybos versle besisukusiam D.Kreiviui buvo priekaištaujama, kad UAB „Baldenis“, kurios bendrasavininkis ir valdybos pirmininkas jis esąs, ne kartą pateko į skolininkių sąrašus.
„Ekstrai“ ėmus ieškoti didžiausių „Baldenio“ kreditorių, paaiškėjo, kad iš visų kreditorių buvusi ministro bendrovė bene daugiausia — net 262 tūkst. litų skolinga vilnietei Audronei Žemaitienei.
Prieš kelerius metus dalyvavęs savivaldybių rinkimuose, o ir dabar, tapęs ūkio ministru, D.Kreivys šykščiai kalba apie savo darbo biografiją. Pamini, kad buvo bendrovės „Baldenis“ ir viešųjų ryšių agentūros „Saldo partneriai“ valdybos pirmininkas, dirbo AB „Silikatas“, Specializuoto komplektavimo valdyboje direktoriumi ir „keliose mažmeninės prekybos bendrovėse“.
„Ekstros“ turimi dokumentai sako ką kita. D.Kreivys — vienas baldų verslu besivertusios bendrovės „Baltic Furniture Holding“ (BFH) bendrasavininkių, buvo valdybos narys. Bendrovėje „Baldenis“ jam priklausė 51 proc. akcijų, ši bendrovė tapo skandalingai pagarsėjusios UAB „Žeimių baldai“ steigėja ir vienintele akcijų turėtoja. Su D.Kreiviu sietina ir Anykščių rajone, Naujuosiuose Elmininkuose, veikianti baldus gaminanti bendrovė „Baldjoda“, kurios per 23 proc. akcijų buvo „Baldenio“ rankose.
Šiandien visoms trims bendrovėms, išskyrus veikiančią Anykščių rajone, iškeltos bankroto bylos, valstybinės institucijos ir kreditoriai laukia eilėje ketindami susigrąžinti skolas. Tačiau beviltiška — turto yra kur kas mažiau, negu pavyktų surinkti pinigų varžytynėse pardavus šiuo metu areštuotą turtą — pastatus ir automobilius.
Tačiau buvę D.Kreivio kolegos pakilo kaip feniksas iš pelenų — jau įsteigė naują bendrovę „Balt Furn“, kurios pavadinimą sieja su bankrutavusia BFH. Jai vadovauja ministro pusbrolis Arūnas Kreivys. Abu vyrai anksčiau dirbo „Baldenyje“.
2006 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio skyriaus vadovas Arnas Urbanavičius teigė, kad apskrityje atsirado apie 40 fiktyvių firmų, kurios bando pasisavinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Kaip charakteringą pavyzdį A.Urbanavičius paminėjo bendrovę „Baldenis“, kurios filialas įkurtas Panevėžyje.
„Seniau tai buvo žinoma medienos ir baldų rinkos dalyvė. Verslo sėkmei nusigręžus, įmonės savininkas sugalvojo daugumą bendrovės akcijų ir visą atsakomybę perleisti asocialiam asmeniui, kuris ir pasirašydavo fiktyvius dokumentus“, — patikino finansinius nusikaltimus tiriantis A.Urbanavičius.
Paaiškėjus tokiam sukčiavimui, 2005 metų pabaigoje FNNT pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtarimai buvo pareikšti „Baldenio“ vyriausiajai finansininkei Dangintei Mažvylaitei ir direktoriui Artūrui Baranauskui (įmonių rejestro duomenimis, A.Baranauskas bendrovės direktoriumi buvo tik iki 2001 metų birželio mėnesio. — Aut. past.).
Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, remiantis Baudžiamojo proceso kodeksu, buvo nutrauktas. UAB „Baldenis“ sutiko atlyginti žalą ir grąžino Valstybinei mokesčių inspekcijai 180 tūkst. litų, kuriuos kaip PVM buvo neteisėtai gavęs.
Beje, kalbėdama su „Ekstra“ A.Žemaitienė prisiminė neseną atvejį, kai „Baldenio“ savininkai, bandydami susigrąžinti iš savo partnerių Vokietijoje 30—40 tūkst. eurų skolą, pinigus paprašė pervesti ne į bendrovės, bet į samdyto advokato asmeninę sąskaitą.
Vyriausybės nario D.Kreivio buvusi bendrovė „Žeimių baldai“ užkrovė milijoninę naštą valstybei — Europos Sąjungai teks atiduoti per 1,2 mln. litų paramos.
Gediminas Žiemelis: Ūkio ministrui derėtų pasitikrinti sveikatą