Antradienio popietę didžiulis gaisras kilo vieno garsiausių Panevėžio ūkininkų Arūno Čimolonsko ūkyje. Liepsnose sudegė apie keturi tūkstančiai kiaulių. Pirminiais skaičiavimais, nuostoliai sieks šimtus tūkstančių litų.
Sudegė keturi tūkstančiai kiaulių
Vakar popietę didžiulis gaisras kilo vieno garsiausių Panevėžio ūkininkų Arūno Čimolonsko ūkyje Bernotų kaime, netoli Karsakiškio. Juodi dūmų debesys, kylantys iš ugnies apimtų fermų, buvo matyti net mieste. Liepsnose sudegė apie keturi tūkstančiai kiaulių. Pirminiais skaičiavimais, nuostoliai sieks šimtus tūkstančių litų.
Turimais duomenimis, gaisras A. Čimolonsko ūkyje kilo apie pietus. Darbininkai, atidarę vienos iš fermų duris, pastebėjo liepsnas ir dūmus. Netrukus suveikė ir priešgaisrinė signalizacija, į įvykio vietą išskubėjo net keli gaisrininkų ekipažai, tačiau suvaldyti liepsnas sekėsi sunkiai.
Kaip teigė A. Čimolonsko ūkyje buhalteriu dirbantis Juozas Miknys, viskas įvyko taip greitai, kad niekas nespėjo susigaudyti. Nors ugniagesiai gelbėtojai atvažiavo gana greitai, per kiek daugiau nei dešimt minučių liepsnos įsisiautėjo vienoje iš fermų, o netrukus persimetė į šalia esančias dvi kitas.
„Dešimt minučių ir viskas jau skendėjo liepsnose. Gesinimo darbus apsunkino ir tai, kad labai didelis vėjas, ugniagesiams sunku prieiti prie gaisro židinio. Be to, pastatai didžiuliai, fermų lubos plastikinės, ugnis išplito žaibiškai“, – susijaudinęs kalbėjo J. Miknys.
Tik pamatę liepsnų liežuvius darbininkai suskubo iš ugnies apimtų pastatų varyti kiaules, tačiau nesėkmingai. Išgąsčio apimti gyvuliai spietėsi kampuose, be to, tiršti dūmai neleido pasiekti fermos gilumoje esančių aptvarų. Iš daugiau kaip keturių tūkstančių kiaulių ir paršelių pavyko išgelbėti tik apie šimtą.
„Niekaip negalėjome prieiti prie kiaulių, pavyko išgelbėti vos kelias, o apie keturis tūkstančius užtroško dūmuose arba sudegė. Aš pats dar spėjau pagriebti visus buhalterijos dokumentus ir išbėgti. Viskas įvyko staiga“, – kalbėjo darbuotojas.
Nuostoliai milžiniški
Laimei, pavyko išsaugoti kiek atokiau stovinčias galvijų fermas, žmonės taip pat nenukentėjo. Nelaimės prislėgti darbuotojai suskubo padėti ugniagesiams gelbėtojams: tampė vandens žarnas, nešiojo deguonies balionus, mat per tirštus juodus dūmus pasiekti gaisro židinį buvo galima tik su specialiomis ugniagesių gelbėtojų kaukėmis. Čimolonskas.
„Visiems stresas, kas kaip gali, tas taip padeda. Pačiam A. Čimolonskui šokas, jis užsidarė namuose. Nuostoliai milžiniški. Nors buvo įrengta ir priešgaisrinė signalizacija, ji laiku nesuveikė“, – kalbėjo J. Miknys.
Pirminiais duomenimis, ugnis galėjo įsiplieksti dėl elektros instaliacijos gedimų, tačiau tikslią gaisro priežastį dar turės nustatyti ekspertai.
Į gaisravietę atskubėjo ne tik ugniagesiai gelbėtojai, bet ir rajono Savivaldybės vicemeras Antanas Pocius, administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys bei Kredito unijos atstovai.
Iš pastarosios, administracijos direktoriaus teigimu, A. Čimolonskas buvo pasiskolinęs nemažą sumą pinigų.
„Kiek žinau, turtas buvo draustas, bet tikslūs nuostoliai paaiškės tik numalšinus liepsnas. Savivaldybė pagal savo galimybes taip pat padės“, – įvykio vietoje sakė V. Žiurlys.
Persekioja nelaimės
Tai ne pirmoji nelaimė, užgriuvusi ūkininko A. Čimolonsko šeimos pečius. Dar spalio pabaigoje A. Čimolonskui, savo produkcija prekiaujančiam Lietuvos turgavietėse, buvo uždrausta realizuoti apie 75 kg mėsos gaminių. Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad ūkininko mėsos perdirbimo ceche, įsikūrusiame Bernotų kaime, produktai buvo gaminami nepaisant sanitarijos ir higienos reikalavimų.
Buvo neaišku, iš kur ir kokios kokybės mėsa naudojama gaminant produktus. Be to, gaminama buvo lauko sąlygomis – uždarame virimo katile, o darbuotojai vilkėjo nešvarius drabužius.
Beje, A. Čimolonsko mėsos perdirbimo ceche šiurkščių sanitarijos ir higienos pažeidimų nustatyta ne pirmą kartą. Tad gaminti mėsos produktus čia buvo uždrausta, kol bus pašalinti trūkumai, o gamybos cechas priskirtas padidintos rizikos grupei.
