Apie tokio kvartalo žinomiems klaipėdiečiams atsiradimą savivaldybėje kalbama jau ne vienerius metus. Tokia galimybė numatyta 2005 metais patvirtintoje Kapinių plėtros ir tvarkymo programoje. Vietos žinomiems klaipėdiečiams galėtų atsirasti kairiau nuo Lėbartų kapinių vartų esančiame skverelyje.
Jame ruošiamasi statyti visų religinių konfesijų atstovams skirtą koplyčią.
Svarstyta ir galimybė, kad tokia žmonėms laidoti skirta vieta gali atsirasti Joniškės kapinėse, kur jau 1983 metais numatyta galimybė įrengti dar vieną kvartalą.
Tačiau Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėja Ina Kichtenkienė abejojo, ar apskritai reikalingas atskiras kvartalas žinomiems ir iškiliems klaipėdiečiams laidoti.
„Manau, kad žinomi žmonės paprastai laidojami šeimų kapavietėse. Tad kyla klausimas, ar įrengus įžymybių kvartalą daug žymių žmonių norėtų būti palaidoti atskirai nuo artimųjų“, – samprotavo I.Kichtenkienė.
Visi mirusieji – lygūs
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus tvirtino, kad kol kas laikomasi nuostatos, jog visi mirusieji – lygūs.
Vis dėlto direktorius mano, kad reikėtų numatyti atskiras vietas iškiliems klaipėdiečiams laidoti.
Kol kas Lėbartų ir Joniškės kapinėse žinomi klaipėdiečiai laidojami šeimos kapavietėse arba paskirtuose sklypuose.
Vienas greta kito kairėje nuo pagrindinio Lėbartų kapinių įėjimo ilsisi pernai miręs visuomenininkas ir tautodailininkas Vytautas Majoras bei tais pačiais metais Anapilin iškeliavęs architektas, istorikas, vienas Klaipėdos sąjūdžio kūrėjų Vytautas Kazimieras Šliogeris.
Abiejų kapus puošia dideli, iš kitų išsiskiriantys šviesių spalvų paminklai.
Priešais ilsisi taip pat pernai miręs Klaipėdos miesto garbės pilietis, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras ir buvęs ilgametis uostamiesčio vadovas Alfonsas Žalys.
Tai kol kas vienintelis klaipėdietis, kurio, kaip ilgamečio Klaipėdos vadovo ir Nepriklausomybės akto signataro, kapas tvarkomas savivaldybės lėšomis. Kad savivaldybė rūpintųsi A.Žalio kapu, neprieštaravo jo našlė.
Kurį laiką prie A.Žalio kapo nebuvo paminklo, nes savivaldybei reikėjo paskelbti konkursą jam suprojektuoti ir pastatyti. Tačiau šį mėnesį skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas antkapinis paminklas buvo pastatytas valstybės lėšomis.
Palaidoti atokiau
Kiti žinomi klaipėdiečiai ilsisi atokesnėse kapinių vietose.
Atokiau, šeimos kapavietėje, palaidotas šiemet miręs iškilus klaipėdietis, dimisijos pulkininkas Cirilis Norkus.
Tarp kitų kapų Lėbartų kapinėse galima aptikti ir legendinio aktoriaus Vytauto Kanclerio kapą. Jį žymi raudono akmens paminklas, kurio apačioje – iš juodo marmuro iškaltos teatro kaukės.
Naujausiame Lėbartų kapinių kvartale ant kalnelio palaidotas ir šią vasarą sunkiai ligai kovą pralaimėjęs žinomas dainininkas Rolandas Janavičius. Kol kas vos prieš kelis mėnesius mirusio dainininko kapą težymi tik kryželis. Tačiau jau paruošti pamatai paminklui.
Joniškės kapinėse ilsisi prieš trejus metus miręs žinomas Klaipėdos dramos teatro aktorius Balys Barauskas.
Šiose kapinėse palaidoti ir 1999 metais nužudytas prokuroras Gintautas Sereika bei prieš dvejus metus miręs jo tėvas, talentingas chorvedys, ilgametis merginų choro „Aušrinė“ vadovas Fabijonas Sereika.
Prie kryžiaus – lėlės
Nors įžymybių kapai traukia praeivių akį, ne mažiau dėmesio sulaukia ir vaikų kapai, kuriuos skausmo palaužti artimieji papuošia minkštais žaislais, išėjusiems Anapilin palieka laiškelių.
Ypač graudžiai atrodo šią vasarą kraupioje avarijoje netoli Klaipėdos žuvusių dviejų šeimų – trijų suaugusiųjų ir trijų vaikų – kapai.
Vaikų kapų kryžiai papuošti minkštais žaislais – meškiukais, zuikučiais, lėlytėmis, kurių šiems mažyliams nebeprireiks.
Ant šalia penkiametės dukrytės Ksenijos palaidotos Tatjanos Panovos kapą ženklinančio kryžiaus padėtos moters šukos.
Visi šeši kapai skęsta gėlėse. Ant kiekvieno pagal stačiatikių paprotį padėta po obuolį ir saldainį.
Ir svetimiems žmonėms, pažvelgus į šiuos kapus, akyse tvenkiasi ašaros.
Giedrė Balčiūtė
