Apie tai, ar galingos audros ir potvyniai gali pasiekti Lietuvą, kokios rizikos didėja ir kaip joms ruoštis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ir automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius.
Prancūzija kovoja su audros padariniais
Gerbiamas Arūnai, Prancūzijoje dabar tokios galingos audros, Nilso padariniai atrodo košmariškai. Ar tai yra normalios oro sąlygos, žiūrint į tą Vakarų Europos dalį?
A. Bukantis: Šiuo metų laiku galime tikėtis visko, ypač tada, kai Rytų Europą užblokuoja anticiklonas. Tuomet visi iš Atlanto žemo slėgio sūkuriai suka į Vakarų Europą, Pietų Europą ir ten atneša didžiulius kritulių kiekius – jie iškrenta lietaus pavidalu, o kalnuose būna stiprus snygis. Dėl to ir prasidėjo tokios stichinės nelaimės.
Ciklonų keliai įprastai turėtų eiti per Šiaurės jūrą link Baltijos jūros ir toliau į Rytus. Šis kelias buvo uždarytas – galima sakyti, visa galima drėgmė iš Atlanto nukeliavo į Vakarų Europą.
Mes kiek anksčiau matėme didžiules audras Italijoje, dar kiek anksčiau – Ispanijoje. Matome, kad Vakarų Europą siaubia tokie orai. Ar tai yra normalu?
A. Bukantis: Šie metai galbūt ypatingi tuo dideliu kritulių kiekiu, bet nepamirškime, kad palankios sąlygos ciklonams susidaryti virš pačios Viduržemio jūros žiemomis yra visada, nes jūra yra šilta. Ten susidaro nedidelio ploto ciklonai ir jie kaip tik keliauja į Italiją, į Balkanų pusiasalį, kliūna ir Ispanijai.
Jeigu toks sūkurys susidaro, tuomet šitie regionai gauna didžiulius kritulių kiekius ir pavasariniai potvyniai neišvengiami. Pridėkime tai, kad ima tirpti kalnuose sniegas ir susidaro tokia dviguba nuotėkio dozė, kuri užlieja dideles teritorijas.
Potvynių rizikos Lietuvoje
Užsiminėte apie potvynius, ir dabar Lietuvos gyventojai nerimauja, kai kurie ruošiasi ekstremalioms situacijoms. PAGD sukūrė specialias nuorodas, kur žmonės gali gauti informaciją. Ar mes galime sulaukti tokių didelių potvynių kaip Prancūzijoje ir Lietuvoje ir ką turėtų žinoti gyventojai?
A. Bukantis: Čia viskas priklauso nuo ledo dangos storio. Dabar pagal matavimus matome, kad upėse yra iki 40 cm storio ledas, Kuršių mariose – 52 cm. Nuledėjimas nebus lengvas.
Šios ledo lytys neišvengiamai užkimš vagą – kitaip ir negali būti: ledas negali savaime kažkur dingti. Dėl to pakils vanduo, žinoma: pirmiausia – Nemuno žemupyje, taip pat Neries pakrantėse, kurios yra užliejamos praktiškai per kiekvieną potvynį prie Kauno. Joms didžiausia grėsmė ir kyla.
Reikia turėti omeny, kad vandens lygis gali pakilti tiesiog per kelias minutes, o ne po centimetrą per dieną, kaip žmonės galvoja.
Tiesiog akyse matosi, kaip kyla vanduo, kai užsikemša vaga. Ir štai – kai turėsime bent 10 dienų šiltesnių orų, kai temperatūra laikysis teigiama, jau tada tikėtina, kad pradės judėti ledai – prasidės ledonešis upėse. Kadangi Kuršių marios negalės priimti ledo iš Nemuno, tai reiškia – sangrūdos jau praktiškai garantuotos.
Kai kurie merai sako, kad dabar būtina jau pasiruošti ten, kur grėsmė dėl potvynio didžiausia, nes gali būti, kad tiesiog nebebus laiko ir per naktį niekas nelauks. Kelios valandos ir gali viską užpildyti vanduo. Ar taip ir būna?
A. Bukantis: Vanduo kyla akyse – tarsi vonioje leidžiant vandenį. Dėl to negalima priiminėti sprendimų tada, kai vanduo jau pradeda kilti – reikia pasiruošti dabar.
Visos rekomendacijos žmonėms jau pateiktos: pakelti brangius daiktus į antrą aukštą, o jeigu yra žmonių su negalia – juos išvesti tam laikotarpiui, kai prasidės atšilimas, rimtesnis atlydys. Jis prasidės kovo mėnesį, ir tada bent jau nuostoliai gali būti mažesni.
Kita vertus, apie potvynius reikia galvoti dar įsikuriant. Buvo žinoma, kad prie Kauno kai kurios gyvenvietės yra potvynių rizikos zonoje, bet vis tiek leidimai buvo išduoti dėl vienokių ar kitokių motyvų.
Tačiau ten neturėtų būti gyvenamųjų namų, jeigu jie yra prie pat Nemuno ar Neries kranto. Tokios vietos iš anksto žinomos.
Ten yra labai didelis pavojus, nes ne tik vanduo kelia grėsmę. Reikia turėti omeny, kad kai ledo lytys pradeda plūsti į sausumą, tai yra tas pats, tarsi atvažiuotų buldozeris – bet kokią tvorą ar pavėsinę gali greitai nušluoti.
Ne kartą yra buvę, kai prieplaukos nukeliauja su ledais, ir visi statiniai, kurie yra prie kranto, iškeliauja kartu su ledo lytimis.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
