Prancūzija kovoja su galingos audros Nilso padariniais – šalies pietvakariuose upės išsiliejo iš krantų, į miestus plūsta vanduo, todėl vietos gyventojų susisiekimo priemone tapo motorinės valtys.
Apie 1,5 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Stichija neaplenkė ir sostinės – Paryžiuje iš krantų liejasi Senos upė.
Ekspertas teigia, kad dėl klimato kaitos ekstremalūs orų reiškiniai tampa dažnesni ir pasireiškia net tada, kai anksčiau jie tam laikotarpiui nebuvo būdingi.
„Tokie reiškiniai [red. pastaba – audros, potvyniai] pasireiškia nuo atkeliaujančių oro masių.
Tas būdingumas nėra visiškai įprastas, bet vykstant klimato kaitai, ką mes dažnai akcentuojame, didėja orų ekstremalumas <...> tokie reiškiniai anksčiau nebūdavo būdingi, dabar tampa vis labiau būdingi“, – sakė D. Valiukas.
Intensyvios liūtys pasitaiko šiltuoju sezonu
Pašnekovas pabrėžia, kad intensyvios liūtys vis dažniau pasitaiko ne tik šiltuoju sezonu, bet ir joms nebūdingu metu.
„Labai gausūs ir intensyvūs lietūs labiau yra šiltojo laikotarpio reiškinys, bet keičiantis klimatui vis dažniau sulaukiame tokių reiškinių, kurie turėtų pasireikšti šiltesniu laikotarpiu“, – įvertino klimatologas.
D. Valiukas aiškina, kad kylanti pasaulinė temperatūra didina oro gebėjimą sukaupti drėgmę, todėl stiprėja ekstremalūs reiškiniai.
„Be abejo, tam įtaką daro šiltesnis oras.
Tokiems dideliems reiškiniams jis turi labai didelę įtaką, nes kylant globaliai oro temperatūrai – nepaisant to, kad pas mus ši žiema šalta – bendra pasaulinė temperatūra kyla, o šiltesnis oras išlaiko daugiau vandens garų“, – kalbėjo jis.
Ekspertas pažymi, kad šylant orui ir vandenynams formuojasi drėgnesni bei stipresni ciklonai, atnešantys intensyvesnius kritulius.
„Daugiau vandens garų reiškia daugiau vandens atmosferoje ir didesnę galimybę formuotis stipresnėms audroms.
Ne tik oras, bet ir vandenynai šyla. Tuomet garavimas virš vandenynų intensyvėja, susidaro stipresni, daugiau drėgmės turintys ciklonai, kurie vėliau atkeliauja ir iškrinta intensyviais krituliais“, – akcentavo pašnekovas.
Kimatologas: tokie potvyniai galimi ir Lietuvoje
Klimatologas pastebi, jog nors panašūs reiškiniai, potvyniai ir audros, galimi ir Lietuvoje, dalis kritulių dažnai iškrenta dar ciklonams keliaujant per Europą.
„Jeigu kalbėtume apie tokią žiemą, pas mus irgi taip gali būti. Tačiau oro masės neatsiranda savaime – ypač jei kalbame apie tas, kurios atkeliauja nuo Atlanto.
Dažnu atveju, keliaudamos per Europą, jos nemažai išlyja dar iki pasiekiant Lietuvą. Intensyviausi lietūs pas mus dažniausiai būna su pietiniais ciklonais“, – komentavo jis.
D. Valiukas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugiausia kritulių sulaukiama šaltuoju laikotarpiu, kai vyrauja drėgni pietiniai ciklonai.
„Pas mus labiau šaltuoju laikotarpiu, kai garavimas dar pakankamai intensyvus ir būdingesni daugiau drėgmės nešantys pietiniai ciklonai, tuomet ir sulaukiame daugiausia kritulių“, – dalijosi pašnekovas.
Kaip pristatė ekspertas, potvynių poveikis priklauso nuo vietovės reljefo ir paviršiaus, o kalnuotose ir urbanizuotose teritorijose rizika didesnė.
„Jeigu kalbėtume apie didesnę riziką, pati rizika galbūt nėra tokia didelė kaip kai kuriose kitose šalyse, bet poveikis gali būti reikšmingas.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų Ispanijoje, Valensijoje, buvo stiprūs potvyniai.
Ten daug kietų paviršių, kalnuotos vietovės su dideliais nuolydžiais, todėl intensyvus lietus neturi kur susigerti ir greitai suteka į miestus, kurie neretai įsikūrę slėniuose“, – dėstė klimatologas.
Lietuva turi pranašumų, potvynių atžvilgiu
Pasak D. Valiuko, Lietuvos kraštovaizdis leidžia daliai lietaus susigerti, todėl staigių potvynių rizika mažesnė.
„Pas mus, kaip ir minėta, yra daugiau miškų, nėra kalnų ar akmenuotų paviršių, todėl dalis lietaus paprasčiausiai susigeria. Kita dalis pasiskirsto.
Nėra taip, kad iš didelės teritorijos vanduo staiga sutekėtų į mažą plotą vien dėl to, kad neturi kur infiltruotis“, – pažymėjo jis.
Anot klimatologo, didžiausi iššūkiai kyla miestuose, todėl lietaus nuotekų sistemos turi būti pritaikytos prie klimato kaitos.
„Pas mus infiltracija yra pakankamai gera. Didesnė problema – miestai, kur daug asfalto ir kitų kietų paviršių. Ten dažniau kyla problemų, tačiau miesto infrastruktūra turi lietaus nuotekų sistemas.
Svarbu, kad jos būtų pritaikytos prie besikeičiančio klimato ir vis intensyvesnių kritulių“, – savo įžvalgomis dalijosi D. Valiukas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
