Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo darbuotojai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta visų grupių kraujo. Atsisakoma net nemokamos donorystės idėjos – už pagalbą siūlomas užmokestis.
Sunkiai sergančių ar sužalotų žmonių gyvybės greitai gali pakibti ant plauko. Vienos iš svarbiausių ligonių gelbėjimo priemonių – reikiamos grupės kraujo lemiamu momentu gali ir neatsirasti. Kraujo atsargos visiškai baigia išsekti, o jas papildančiųjų tiesiog nėra.
Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo darbuotoja Dijana Sereikienė žmonių susibūrimo vietose mieste iškabinėjo dešimtis pranešimų apie susidariusią padėtį. Parduotuvėse, Darbo biržoje, vaistinėse, Autobusų stotyje ir kitose vietose žmonės turėtų atkreipti dėmesį į šiuos pranešimus – paskaityti kvietimus atvykti į Kraujo centrą ir paaukoti kraujo.
Norint turėti pakankamas donorų kraujo atsargas, kiekvieną dieną Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filiale kraujo turėtų duoti apie 50 donorų. Jų dabar, pasak D. Sereikienės, sulaukiama vos 10–15.
Tik ketvirtadienį, kai išgirdę medikų pagalbos šauksmą prie donorų prisidėjo „Sodros“ Panevėžio skyriaus darbuotojai, sulaukta 26 donorų.
„Sodros“ Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Mockevičienė sako, kad į skyrių kreipėsi Kraujo centro darbuotojai, prašydami nelikti abejingų ir pagelbėti tiems, kuriems labai reikia pagalbos.
„Kraujo centro darbuotojai informavo, kad šią vasarą ypač jaučiamas kraujo stygius, todėl jie prašė visų, galinčių atvykti į Kraujo centrą, pasitikrinti savo kraujo kokybę ir galbūt, kažkam paaukojus dalelę savo kraujo, naujomis spalvomis nupiešti ir savo gyvenimą. Supratę, jog padėti reikia, būrelis darbuotojų nuskubėjo į Kraujo centrą“, – sako V. Mockevičienė.
Kitą savaitę Kraujo centre tikimasi sulaukti ir daugiau suprantančių ir atjaučiančių žmonių.
„Ligos neatostogauja, nelaimės nedingsta, kraujo prisireikia kiekvieną dieną. Todėl skambinsime į įvairias įstaigas ir šauksime žmones į pagalbą“, – sako donorų organizatorė.
Pastaraisiais metais nuolat buvo propaguojama nemokama donorystė, o mokamas kraujo davimas buvo nustumtas į antrą vietą, apie jį beveik nekalbėta. Tvirtinta, jog mokama donorystė nesaugi, neatskleidžia tikros padėties, tad Lietuvoje, kaip visose Europos Sąjungos šalyse, skatintina tik neatlygintina kraujo donorystė.
„Dabar, vis labiau senkant kraujo atsargoms, nebeturėdami kitos išeities, primename žmonėms, jog galime ir sumokėti“, – sako D. Sereikienė.
Atlygis nėra didelis – donorui už duodant kraują sugaištą laiką mokama 40 litų kompensacija. Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo donorų organizatorė D. Sereikienė mano, kad ir ateityje padėtis bus gana sudėtinga.
Didžiosios dalies galimų kraujo donorų šiuo metu šalyje, taip pat ir Panevėžio krašte, nebėra – visi išvažinėję į užsienio šalis užsidirbti. Jauni stiprūs žmonės nebegali pragyventi savoje šalyje ir laimės priversti ieškoti kitur.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
