„Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos pareiškimas yra gautas ir nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba atsisakymo pradėti IT šiuo metu dar nėra priimtas“, – BNS informavo prokuratūra.
Tuo metu JRDA paskelbė atlikusi atvirojo kodo žvalgybos analizę ir nustačiusi, kad į trečiųjų šalių platformas galėjo būti nutekinti 158 tūkst. 391 Lietuvos piliečio duomenys.
Asociacijos teigimu, tai – vardai, pavardės, gimimo metai, karo prievolininko kodai ir informacija apie šaukimo eigą. Analizė nurodė nustačiusi mažiausiai 218 tūkst. duomenų tvarkymo pažeidimų, pasak asociacijos, pirmasis incidentas įvyko 2019-aisiais, kiti – 2023–2026 metais.
„Valstybė ragina jaunuolius atlikti pareigą tėvynei, tačiau pati nesugeba užtikrinti elementaraus jų duomenų saugumo. Kai daugiau nei 150 tūkstančių šauktinių privati informacija laisvai prieinama piktavaliams, ministerijos bandymas slėptis už biurokratinių terminų ir teigti, kad duomenys „nenutekėjo“, yra tiesiog neadekvatus. Mes reikalaujame ne žodžių žaismo, o realių veiksmų ir atsakomybės“, – sakė JRDA vadovas Ignas Plunksnis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas BNS sakė nenorintis komentuoti situacijos, kol ją vertins teisėsauga. Jis teigė kol kas neturintis informacijos apie šauktinių duomenų nutekėjimą į trečiųjų šalių platformas.
„Prokurorai informaciją gavo, jie įvertins ir atsakys. (...) Šiuo atveju duomenų kaip ir paviešinimo kaip ir nėra. Čia nėra įsilaužimas, nėra Registrų centro atvejis“, – kalbėjo ministras.
„Šiuo metu, kaip suprantu, kreipimosi į prokuratūrą esmė yra buvusi tvarka. Jei yra kažkas daugiau, turbūt iki manęs dar informacija neatėjo, bet darbine tvarka išsiaiškinsime“, – pabrėžė jis.
Asociacija taip pat pridūrė gavusi ministerijos atsakymą, jog kadangi įstatymas numato duomenų viešinimą, trečiųjų asmenų atliktas masinis šių duomenų kopijavimas ir kaupimas „savaime nekeičia šių duomenų viešo statuso ir nepadaro jų „nutekėjusiais“.
KAM informavo, kad Lietuvos kariuomenė kreipsis į trečiųjų šalių platformų valdytojus, reikalaudama pašalinti šiuos šauktinių sąrašus. Kariuomenė JRDA nurodė informaciją pateiksianti per įstatyme numatytą 20 darbo dienų terminą.
Kaip rašė BNS, ministerija taip pat yra nusprendusi keisti karo prievolininkų informavimo tvarką. KAM darbo grupė ministrui pasiūlė nuo 2027 metų sausio atsisakyti viešo šauktinių sąrašo ir sudaryti galimybę kiekvienam karo prievolininkui individualiai pasitikrinti informaciją apie save.
Pagal siūlomą tvarką, identifikavęsis Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje karys.lt, karo prievolininkas turėtų įvesti savo vardą, pavardę, gimimo datą ir keturis paskutinius asmens kodo skaitmenis.
R. Kauno teigimu, pakeitus sistemą viso bendro šauktinių sąrašo nebebūtų, o kiekvienas jaunuolis galėtų individualiai pasitikrinti informaciją apie save.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
