lietuvos kariuomenė

Vakarų Lietuvoje ketvirtadienį prasideda didžiausios Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamos komendantinės pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“. Pratybos vyks Klaipėdoje, Gargžduose, Šilutėje ir jų apylinkėse. Jose dalyvaus apie 2 tūkst. šaulių ir karių, taip pat policijos, muitinės, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų organizacijų atstovai bei savanoriai.

Buvusiam Lietuvos kariuomenės karininkui Jonui Virbaliui pranešus teisėsaugai apie galimą fiktyvių pratybų schemą štabe, vėliau jis neteko tarnybos, rašo portalas „Delfi“. Karininkas įtarė, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės štabe esą rengiamos karių savanorių pratybos egzistavo tik dokumentuose, o joms skirti pinigai patekdavo į fondą.

Generolo Silvestro Žukausko poligone ketvirtadienį atidaryta Lietuvos kariuomenės Gynybos inovacijų centro eksperimentavimo erdvė „Vanagas“, kurioje bus išbandomos naujos bepiločių orlaivių ir kitos gynybos technologijos. Atidarymo metu pirmą kartą Lietuvoje pademonstruotas lietuviškas dronas perėmėjas, kuris, panaudodamas kovinį užtaisą, sunaikino kitą bepilotį orlaivį.

Švenčionių rajone, Pabradės kariniame poligone, ketvirtadienį rengiamos Dronų dienos – Lietuvos įmonės pristatys savo kuriamus bepiločius orlaivius. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, renginio metu vyks Lietuvos įmonių paroda, kurioje bus pristatomos įvairios bepilotės sistemos – bepiločiai orlaiviai, antžeminės ir jūrinės bepilotės sistemos.

Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė pirmoji kovinių oro dronų „Switchblade 600“ partija, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Su dronais „Switchblade 600“ Lietuvos kariuomenė įgyja naują smūgio galimybę. Jais kariai iš saugaus atstumo gali greitai ir itin tiksliai naikinti priešo šarvuotąją techniką. Kiekvienas toks įsigijimas stiprina priešo atgrasymą ir Lietuvos saugumą.

Seimas po svarstymo pritarė Karo padėties įstatymų pataisoms, siūlančioms įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadą karo padėties metu užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės pastatų, prezidento rezidencijos bei jų teritorijų apsaugą ir ginkluotą gynybą. Jei parlamentarai, Vyriausybė, šalies vadovas neturėtų galimybės dirbti, susirinkti, posėdžiauti savo institucijų pastatuose, Lietuvos kariuomenės vadas taip pat turėtų užtikrinti jiems laikinai dirbti paskirtų darbo vietų apsaugą ir ginkluotą gynybą.

Pirmadienį, spalio 5 d., pristatyti Rūdninkuose pastatyti būstai Vokietijos brigados kariams. Vokietijos ambasadorius sako, kad tai moderniausias projektas, kokį turės Vokietijos kariai. Pirmadienį pristatyti Vokietijos brigados kariams skirto Rūdninkų karinio miestelio I etapo statybos darbai. Kaip simbolinis ženklas pasodintas ąžuolas. Sveikinimo ir padėkos žodį tarė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Vokietijos ambasadorius dr.

Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta svarstymų, kad karinė technika, ypač sunkioji, Lietuvoje dažniau transportuojama naktį ar kitu mažesnio matomumo metu. Tokie teiginiai dažnai siejami su prielaida, jog taip siekiama išvengti visuomenės nerimo ar neigiamų reakcijų. Tačiau Lietuvos kariuomenė tokius vertinimus linkusi paneigti ir kviečia į situaciją žvelgti plačiau.

Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyba Alytuje persikėlė į Turto banko atnaujintas 700 kvadratinių metrų ploto patalpas Savanorių gatvėje.  Iki šiol tarnyba veikė išnuomotose patalpose Jotvingių gatvėje, kurios, išaugus įstaigos veiklai, tapo per ankštos. Nusprendė pritaikyti kariuomenės padaliniui Savanorių gatvėje esančiame pastate anksčiau veikė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Viešųjų pirkimų sistemoje trumpam buvo paviešinti dalies 2026 metais šaukiamų karo prievolininkų asmens duomenys, BNS trečiadienį patvirtino kariuomenė. Anot jos, tą lėmė žmogiška klaida. „Iš karto imtasi būtinų priemonių situacijai suvaldyti ir užkirsti kelią jos pasikartojimui“, – teigė kariuomenė. Ji akcentuoja, jog įsilaužimo į informacines sistemas nebuvo.

Trečiadienio popietę Šiaulių regione Lietuvos Karinių oro pajėgų orlaivis „Spartan C-27J“ vykdys treniruočių skrydžius su NATO naikintuvais, praneša Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė. „2026 m. rugsėjo 30 d. nuo 15.00 val.

Gyventojai ir vėl praneša apie dangų raižančius naikintuvus. Šįkart – Palangos mieste. Skaitytoja naujienų portalui tv3.lt atsiuntė filmuotą medžiagą, kurioje girdimi naikintuvai. Vaizdas užfiksuotas Palangoje, keliolika minučių po 11 val. Pranešėja sako pamačiusi du naikintuvus. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad šį kartą vyksta naikintuvų treniruotės.

Vėlų pirmadienio vakarą Latvijoje buvo paskelbtas oro pavojus. Tuo metu Lietuvoje dėl balionams būdingos atžymos laikinai apribota Vilniaus oro uosto veikla. Buvo pakelti ir NATO naikintuvai – kariuomenė paaiškino, kokiu tikslu. Gyventojams pastebėjus ore naikintuvus, Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad jie iš tiesų buvo pakilę. „Taip, šiąnakt NATO oro gynybos misijos naikintuvai iš Šiaulių aviacijos bazės skrido vykdyti patruliavimą“, – nurodė kariuomenė.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas „Skalvis“ praėjusią savaitę dalyvavo Latvijos nacionalinėse pratybose „Namejs 2026“. Rugsėjo 14–20 dienomis vykusiose pratybose „Skalvis“ veikė kartu su Baltijos šalių katinių laivų junginio BALTRON ir Latvijos karinių jūrų pajėgomis.

Į trečiųjų šalių platformas galimai patekus šauktinių asmens duomenims, Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (JRDA) dėl jų neteisėto atskleidimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ši teigia kol kas nenusprendusi, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. „Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos pareiškimas yra gautas ir nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba atsisakymo pradėti IT šiuo metu dar nėra priimtas“, – BNS informavo prokuratūra.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras Kopenhagoje vykusioje NATO Karinio komiteto konferencijoje aptarė Aljanso kolektyvinės gynybos stiprinimą, paramą Ukrainai ir saugumo situaciją Baltijos regione, sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Pasak jos, dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo visų 32 NATO valstybių kariuomenių vadai ir aukščiausia Aljanso karinė vadovybė.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulko Cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (CBRB) apsaugos kuopos kariai dalyvavo tarptautinėse pratybose „Karūnuota kaukė“ (angl. „Coronat Mask“) Rumunijoje. Kaip penktadienį pranešė kariuomenė, rugsėjo 7–18 dienomis vykusios pratybos yra didžiausi cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės saugos specialistų mokymai Europoje. Skelbiama, kad „Karūnuota kaukė“ Rumunijoje sulaukė apie 800 karių iš 11 šalių.

Prezidentūroje ketvirtadienio popietę pasirašyta chartija, kuria 63 organizacijos įsipareigojo palaikyti visuotinės gynybos ir visuomenės pasirengimo iniciatyvas ir visuotinio šaukimo įteisinimą iki 2030-ųjų. Dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, chartiją pasirašiusios organizacijos pripažįsta, jog Lietuvos saugumas ir visuomenės atsparumas yra bendra valstybės, joje veikiančių organizacijų ir piliečių atsakomybė.

Lietuvoje nuo ketvirtadienio prasidės valstybės ginkluotosios gynybos pratybos „Perkūno griausmas 2026“, per kurias bus tikrinama kariuomenės vadaviečių ir vienetų parengtis, pašaukta iki 2,4 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių.

Antradienio naktį Kaišiadorių rajone virš ūkininko lauko numuštas dronas. Tarnybos vis dar dirba įvykio vietoje, o kariuomenės atstovas paaiškino, kodėl dronas nebuvo sunaikintas anksčiau. Dronas numuštas Kaišiadorių rajone, Pratkūnų kaime, 8 kilometrai Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Pratkūnų kaimas nedidelis, jame nėra daug sodybų. Kaip vėliau paaiškėjo, tokia nuošali vietovė pasirodė tinkama vieta numušti droną, kad šis nepadarytų žalos civiliams.

Antradienį naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus – buvo pastebėtas dronas. Tikėtinas oro pavojus atšauktas po to, kai NATO naikintuvas bepilotį orlaivį sunaikino. Komentarus dėl Kaišiadorių rajone numušto drono teiks Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis. Anot jo, antradienio naktį į Lietuvą dronas įskrido iš Baltarusijos. Kariuomenės duomenimis, tai buvo vienas dronas.

Lietuvai ruošiantis valstybės ginkluotosios gynybos pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas antradienį Vilniuje pristatys, kaip vyks šie didelio masto mokymai. Pristatymo metu bus išsamiai apžvelgta, kaip pratybose bus treniruojama ir vertinama Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadaviečių ir vienetų kovinė parengtis, užtikrinama sąveika su NATO sąjungininkais bei vykdomas rezervo karių šaukimas.

Sekmadienis Lietuvos padangėje buvo neramus. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad sekmadienį paryčiais Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas (NKVC) Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas. O po pietų Vilniaus, Trakų, Elektrėnų rajonuose, sostinėje buvo skelbiamas oro pavojus.

Dvylikoje Lietuvos savivaldybių pirmadienį prasideda Lietuvos kariuomenės pratybos, per kurias kariai treniruosis veikti kartu, reaguodami į skirtingo pobūdžio karines grėsmes. Iki penktadienio vyksiančiose pratybose bus naudojami skirtingo tipo bepiločiai orlaiviai, valtys bei ginklai. Imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika naudojami nebus. Vietovėse kariai judės pėsčiomis bei ratinėmis karinėmis ir civilinėmis transporto priemonėmis, informavo kariuomenė.

Perspėjimas apie tikėtiną oro pavojų sostinės gyventojus sukėlė ant kojų. Per 40 minučių trukusį 13-ą valandą prasidėjusį geltonąjį pavojų į dangų buvo pakelti NATO naikintuvai, kurie patikslino, kad Vilniaus gyventojus sunerimti privertė paukščių pulkas. 13-a valanda sostinės oro uosto apylinkėje. Gyventojai gali stebėti kaip virš jų namų skraido NATO naikintuvai. Vilniaus mieste ir rajone bei Trakų ir Elektrėnų rajonuose geltonas oro pavojus, kuris iš viso trunka apie 38 minutes.

Perspėjimas apie tikėtiną oro pavojų sostinės gyventojus sukėlė ant kojų. Per 40 minučių trukusį 13-ą valandą prasidėjusį geltonąjį pavojų į dangų buvo pakelti NATO naikintuvai, kurie patikslino, kad Vilniaus gyventojus sunerimti privertė paukščių pulkas. Paskelbus pavojų laikinai sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas, paveikti trys skrydžiai. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas mano, kad sekmadienį institucijos tinkamai reagavo į geltono tipo oro pavojų. Visgi ministrui kyla klausimų, kodėl žmonės nebuvo informuoti apie ankstyvo ryto incidentą, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido neatpažintas objektas.  „Reaguota (į geltono statuso oro pavojų – ELTA) tinkamai – geriau prevenciškai reaguoti ir įsitikinti, kad grėsmė nebuvo reali. Žmonės buvo įspėti, budrumo lygis buvo tinkamas.

Po sekmadienį paskelbto oro pavojaus, aiškėja, kad šis įvykis ir radaruose pastebėta atžyma Varėnos rajone yra du skirtingi atvejai. Lietuvos kariuomenė pateikė daugiau informacijos apie juos. „Trumpai apie šios dienos reikalus: turėjome du atskirus incidentus, pirmasis – paryčiais, ties Varėna mūsų radaruose iššokusi atžyma, judanti link Kaliningrado.

Sekmadienį kariuomenei pranešus, kad į Lietuvą buvo įskridęs neidentifikuotas objektas, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas vėliau atskleidė, kad tai galimai buvo dronas. Kodėl neaiškūs objektai ore vis dar neatpažįstami? Kariuomenė pranešė, kad rugpjūčio 13 d., paryčiais, Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos. „04.25 val.

Sekmadienio rytą į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas, teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. „Dar tyrimas vyksta. Neturint objekto savo rankose, konstatuoti labai sudėtinga, bet pagal tuos parametrus, kurie fiksuoti, tai greičiausiai buvo bepilotis orlaivis“, – LRT radijui sekmadienį sakė V. Vitkauskas.

Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą, praneša Lietuvos kariuomenė. Anot jos, rugsėjo 13 d. 04.05 val. Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos. 04.25 val. stebėta žyma paliko Lietuvos oro erdvę ir kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną, teigia kariuomenė.

Lietuvos kariuomenės karys aštuonis iš devynių mėnesių tarnavo 2026 metais, bet gavo mažesnes išmokas. Jis gavo pinigus pagal 2025 m. tvarką, nes esą tais metais pradėjo tarnybą. Lietuvos kariuomenė paaiškino, kokia yra išmokų kariams skyrimo tvarka. Į portalą kreipėsi Arūnas (vardas pakeistas – red. past.

Rusijos informacinis spaudimas Lietuvai rugpjūtį išliko žemas, dėmesys buvo skirtas tariamai NATO grėsmei Kaliningradui ir artėjantiems Valstybės Dūmos rinkimams, rodo Lietuvos kariuomenės analizė. Kaip penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, greta minėtų dviejų temų buvo tęsiami naratyvai apie Ukrainos dronų atakas, neva naudojant Baltijos šalių oro erdvę, ir Lietuvos istorinės atminties politiką.

Trys Lietuvos technologijų bendrovės – „Telia“, „Hostinger“ ir „Omnisend“ – darbuotojams, savanoriškai pasirinkusiems karo tarnybą, kas mėnesį mokės po 2,3 tūkst. eurų prieš mokesčius visu tarnybos laikotarpiu, pranešė asociacija „Visuotinė gynyba“. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ kartu su finansine paskata visu tarnybos laikotarpiu žada darbuotojams išsaugoti darbo vietą ir svarbiausias bendrovės teikiamas papildomas naudas, įskaitant papildomą sveikatos draudimą.

Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (JRDA) trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl 158 tūkst. Lietuvos kariuomenės šauktinių duomenų nutekėjimo į trečiųjų šalių platformas.

Vyriausybė trečiadienį nutarė panaikinti ankstesnį sprendimą Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) perduoti daugiau kaip 30 hektarų valstybinės žemės sklypą Prienų rajone, vietoje jo nutarta perduoti sklypą Varėnos savivaldybėje. Ministrų kabinetas trečiadienį pripažino netekusiu galios 2024 metų lapkritį priimtą nutarimą, kuriuo LŠS buvo numatyta patikėjimo teise perduoti 30,61 ha sklypą Balbieriškio seniūnijos Ąžuolų kaime.

Antradienį minint 512-ąsias Oršos mūšio pergalės metines, Lietuvos kariuomenė sostinėje surengs istorinę eiseną ir mūšio inscenizaciją. Vidurdienį nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų pajudės eisena, kurioje dalyvaus Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės orkestras bei klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovai su istoriniais kostiumais ir žirgais. Ji simboliškai primins po pergalės 1514 metais surengtą Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio triumfo eiseną.

Rukloje, Kaune ir Karmėlavoje toliau plėtojama karinė infrastruktūra, skirta Lietuvos kariuomenės pajėgumams stiprinti ir Vokietijos brigadai priimti. Iki 2030 metų šiems projektams Vidurio Lietuvoje numatoma skirti apie 688 mln. eurų, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Iš jų daugiausia investicijų – beveik 230 mln. eurų – bus skirta nacionalinės divizijos reikmėms, dar 170 mln. eurų numatyta Rukloje kuriamam karinio miestelio kompleksui.

Krašto apsaugos ministerija ketina Šiaulių karinį aerodromą pritaikyti priimti penktos kartos naikintuvus. Tai numatyta padaryti iki 2028 metų antrosios pusės. „Stiprinti NATO integruotą oro ir priešraketinę gynybą, užtikrinant sąjungininkų oro gynybos pajėgų buvimą NATO rytiniame flange ir konkrečiai – Lietuvoje, pritaikyti aviacijos bazę priimti penktos kartos naikintuvus“, – rašoma antradienį registruotame XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.

Švenčionių rajone trečiadienį prasideda Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ karinės lauko taktikos pratybos „Stiprus Grifonas 26“. Jose dalyvaus apie 2,5 tūkst. Lietuvos ir NATO sąjungininkų karių iš JAV, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Ukrainos, Moldovos ir Portugalijos, taip pat bus naudojama apie 500 vienetų karinės technikos.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo Gynybos resursų agentūrai leisti įsigyti trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų bei bandomąsias bepiločių orlaivių perėmėjų partijas, netaikant gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų reikalavimų. KAM parengtu Vyriausybės nutarimo projektu siekiama stiprinti Lietuvos integruotos oro erdvės gynybos pajėgumus ir sukurti vientisą mažosios oro gynybos modelį.

Ankstyvą antradienio rytą dronams pažeidus Estijos oro erdvę, o Latvijai skelbus perspėjimą dėl oro pavojaus, Lietuvoje incidentų nebuvo fiksuota, teigia kariuomenė.  „Lietuvos oro erdvėje incidentų nefiksuota, saugumo situacija išlieka nepakitusi. Lietuvos kariuomenė nuolat stebi oro erdvę ir situaciją regione bei pasiruošę reaguoti, jei to prireiktų“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė kariuomenė.

Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Statinių priežiūros inžinierius Ignas Šaudys pirmadienį teisme atskleidė, kaip jam galimai buvo perduotas kyšis už jo palankumą vertinant Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbus. „Išmušė saugiklius“, – savo emocinę būklę netikėtai gavus dovanų maišelį su 3 tūkst. eurų, vyno buteliu ir užkandžiais Kauno apylinkės teisme Kaišiadoryse apibūdino I. Šiaudys.

Valstybės kontrolei skelbiant, kad ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių, prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo greičiau spręsti trūkumus. „Deja, turiu pripažinti, kad Valstybės kontrolė išryškino tam tikrus sisteminius dalykus, kuriuos privalome taisyti.

Kariuomenė dalį savo įsigyjamos technikos turėtų panaudos pagrindais perduoti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) struktūroms, ypač – Viešojo saugumo tarnybai (VST), sako buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, tai padėtų stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad kritinės infrastruktūros apsauga šiuo metu nėra pakankama atremti oro grėsmėms. „Tiek, kiek aš turiu informacijos, kol kas galiu pasakyt, kad kritinės infrastruktūros apsauga nėra pakankama, kad mes galėtume kalbėt apie tai, kad tos galimos grėsmės iš oro būtų preventyviai kaip nors atremiamos“, – Žinių radijui penktadienį sakė Seimo narys. L. Kasčiūnas pabrėžė Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir kariuomenės bendradarbiavimo svarbą.

Didinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vystant Pirmąją diviziją, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas nuo šeštadienio reorganizuojamas į pulką, pranešė Lietuvos kariuomenė. Kariuomenės teigimu, inžinerijos pulkas steigiamas siekiant efektyvinti paramą sąjungininkų atvykimui, didinti kariuomenės mobilumą ir kontrmobilumą, bendrąją inžinerinę paramą ir veiksmingai prisidėti prie kariuomenės infrastruktūros plėtros.

Buvęs kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Beinoras teigia, kad krašto apsaugos ministro Roberto Kauno viešai išsakyti teiginiai apie esą atmestus jo kreipimusis į institucijas neatspindi visos situacijos. „Dvi administracinės bylos iš tikrųjų vis dar yra nagrinėjimo stadijoje, viena iš turi jau paskirtą teismo datą“, – Eltai teigė A. Beinoras.

Ruošiantis nacionalinės divizijos sukūrimui ir stiprinant Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pajėgumus, iki 2030 metų į karinės infrastruktūros plėtrą Pietų Lietuvoje planuojama investuoti beveik 70 mln. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). KAM teigimu, didžiausia investicijų dalis – daugiau kaip 41 mln. eurų – teks Brigados generolo Kazio Veverskio poligonui Kazlų Rūdoje.