Anot NKVC, objektui ore patikrinti buvo pasitelkti NATO naikintuvai. Galiausiai nustatyta, kad atžymos ore nebuvo dronas.
„Objektui patikrinti buvo pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai. Jie nustatė, kad radarų fiksuotos atžymos buvo paukščių būrys“, – žurnalistams pranešė NKVC.
Dronų ekspertas: akivaizdu, kad oro stebėjimo ir gynybos sistema neveikia
Dronų ekspertas Arūnas Kumpis apie sekmadienio įvykius mintimis pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“.
„Šiandien Lietuvoje turėjome du incidentus dėl galimų mūsų oro erdvės pažeidimų. Pirmasis – kai 04.05 val. ryto Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Anot kariuomenės, tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos. 04.25 val. stebėta žyma paliko Lietuvos oro erdvę ir kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną.
Taip pat pranešta, kad turimų duomenų nepakako tiksliai nustatyti objekto tipą, tačiau stebėta jo judėjimo kryptis ir kiti tuo metu turėti duomenys nerodė tiesioginės grėsmės Lietuvos gyventojams ar objektams. NATO oro gynybos misijos naikintuvai nebuvo keliami.
Antrasis – kai 12.59 val. buvo paskelbtas oro pavojus dėl galimai fiksuoto drono. Gyventojai buvo perspėti nusimatyti saugią vietą, o pamačius įtartiną objektą – nesiartinti, skambinti 112 ir laukti tolesnių pranešimų. Nedelsiant buvo uždarytas Vilniaus tarptautinis oro uostas ir į dangų pakelti NATO oro policijos naikintuvai. Galiausiai 13.37 val., po 38 minučių, oro pavojus buvo atšauktas, nes paaiškėjo, kad radarai užfiksavo paukščių būrį“, – apie sekmadienio įvykius „Facebook“ rašė dronų ekspertas A. Kumpis.
Pasak eksperto, sekmadienio įvykiai parodo, kad Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistema neveikia. A. Kumpio pažymėjo, kad oro erdvės stebėjimo sistema negalėjo identifikuoti ore skrendančių objektų pagal jų skleidžiamą garsą, skrydžio aukštį, greitį ir kitus parametrus.
„Ką visa tai, kas šiandien vyko, mums sako apie mūsų oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemą? Akivaizdu, kad ji neveikia. Kaip kitaip galima būtų paaiškinti, kad pirmuoju atveju objektas, nuo kurio skleidžiamo garso pabudo dalis Varėnos gyventojų, per 20 minučių (nuo 04.05 val. iki 04.25 val.) praskrido nuo Baltarusijos–Lietuvos iki Lietuvos–Rusijos sienos, tai yra beveik 300 km/val greičiu įveikė vieną iš jautriausių NATO gynybos vietų – Suvalkų koridorių, o mes tesugebėjome pasakyti: „Žyma paliko mūsų oro erdvę.“
Antruoju atveju situacija apskritai kurioziška – buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, paskelbtas oro pavojus ir pakelti NATO naikintuvai vien tik tam, kad įsitikintume, jog ore yra paukščiai. Tai reiškia, kad mūsų oro erdvės stebėjimo sistema negali pagal objekto skleidžiamą garsą, skrydžio aukštį, greitį ir kitus parametrus patikimai identifikuoti ore skrendančio objekto. Pasitelkiami milijonus kainuojantys naikintuvai tam, kad pilotas objektą galėtų identifikuoti vizualiai“, – rašė A. Kumpis.
Kumpis: ministras Kaunas išsisuko nuo atsakymo
Lietuvos oro stebėjimo ir gynybos sistemą A. Kumpis lygino su kitų šalių – Latvijos ir Ukrainos. Anot eksperto, Ukrainos oro gynybos sistema sugeba nustatyti, ar sieną kirtęs objektas yra orlaivis, raketa ar dronas.
„Net kaimynai latviai savo pasienyje su Rusija jau turi išdėstę akustinių sensorių ir artimojo nuotolio radarų tinklą. Jau nekalbant apie ukrainiečius, kurie pagal sieną kirtusio objekto garsą, dydį, skrydžio aukštį, skrydžio kryptį ir greitį gali tiksliai atskirti, ar tai orlaivis, raketa ar dronas. Ir jeigu tai dronas, ukrainiečių oro gynybos sistema pagal jo skleidžiamą garsą gali nustatyti tikslų jo modelį. Viso to mes dar neturime ir nežinia, kada turėsime“, – kalbėjo A. Kumpis.
Dronų ekspertas priminė, kaip prieš kelias dienas vykusiame Liberalų frakcijos susitikime su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen klausė, kokį progresą Lietuva padarė oro gynybos srityje.
„Kiek Lietuva pasistūmėjo saugodamasi nuo oro pavojų per pastaruosius 5–6 mėn., nuo tada, kai nukrito dronas, ir vėliau, kai kai kuriose savivaldybėse paskelbus oro pavojų dėl drono? Kokie įsigijimai jau padaryti, ką dabar darytume kitaip?“
Ministras išsisuko nuo atsakymo apie tai, kas jau padaryta, ir, kaip įprastai, žongliravo žodžiais „darysime, stengsimės, skaitmenizuosime“. Žodžiu, mūsų padangėje nieko naujo“, – rašė dronų ekspertas.
Sekmadienį kariuomenė paaiškino, kas įvyko
Sekmadienį Lietuvos kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“ apibendrino dienos įvykius. Kariuomenės atstovai paaiškino, kad paryčiais radaruose pastebėtas objektas per 20 minučių paliko Lietuvos teritoriją.
„Trumpai apie šios dienos reikalus: turėjome du atskirus incidentus, pirmasis – paryčiais, ties Varėna mūsų radaruose iššokusi atžyma, judanti link Kaliningrado. Jokių kitų indikatorių neturime, objektas per 20 minučių palieka Lietuvos teritoriją, oro atakos įspėjimas neskelbiamas, naikintuvai nekeliami.
Antrasis – šiandien popiet, radaruose identiška atžyma, indikatorių daugiau (yra požymių, kad juda iš Baltarusijos, prieš tai yra įvykęs rytinis incidentas, taip pat žinoma informacija apie Ukrainos ir rusijos atakas). Keliame NATO naikintuvus ir skelbiame GELTONĄ oro atakos įspėjimą, kas reiškia, kad reikia nusimatyti galimą slėptuvę ir toliau nieko daryti nereikia“, – rašė Lietuvos kariuomenė.
„Naikintuvų tikslas – vizualiai atpažinti radare matomą tašką ir tuomet pagal tai, ką pamato pilotai, elgiamasi toliau. Jei tai būtų dronas – skelbiamas oro atakos įspėjimas RAUDONA ir žmonės turi eiti į priedangas, jei nepavojingas objektas arba jokio objekto – oro atakos įspėjimas GELTONA atšaukiamas ir visi tęsiame įprastus darbus.
Tai šiuo atveju pilotai identifikavo paukščių būrį, kas šiaip yra įprasta rudenį ir dėl to niekas naikintuvų nekilnoja, tačiau pasitaiko, kad radaruose jie juda panašia trajektorija ir greičiu, kaip kai kurie dronai, todėl visuomet vadovaujamasi indikatoriais ir iki objekto atpažinimo elgiamasi taip, kaip reikalauja procedūros. Jos iš esmės sako, kad geriau yra veikti ir identifikuoti, kad pavojaus nėra, nei vėliau gailėtis, kad pavojus buvo nepakankamai įvertintas. Standartinė kariuomenės taisyklė – su ginklu elkis taip, tarsi jis visą laiką būtų užtaisytas“, – „Facebook“ rašė kariuomenės atstovai.
Krašto apsaugos ministrui kilo klausimų
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas mano, kad sekmadienį institucijos tinkamai reagavo į geltono tipo oro pavojų. Visgi ministrui kyla klausimų, kodėl žmonės nebuvo informuoti apie ankstyvo ryto incidentą, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido neatpažintas objektas.
„Reaguota (į geltono statuso oro pavojų – ELTA) tinkamai – geriau prevenciškai reaguoti ir įsitikinti, kad grėsmė nebuvo reali. Žmonės buvo įspėti, budrumo lygis buvo tinkamas. Visgi man kyla klausimų dėl ryte buvusio incidento, kai 4 valandą ryto Lietuvoje irgi buvo radarais identifikuotas skraidantis objektas, tačiau nebuvo nei žmonės informuoti, nei naikintuvai pakelti“, – LRT radijui sekmadienį sakė R. Kaunas.
Jis teigė, kad dėl incidento oro erdvėje ankstyvą sekmadienio rytą kreipėsi į Lietuvos kariuomenę.
„Todėl dėl šio atvejo paprašiau kariuomenės vado rytoj ryte pateikti man konkrečią informaciją – kaip, kas, kodėl buvo atlikta ir kodėl priimti tokie sprendimai“, – tvirtino ministras.
Sekmadienį paryčiais radarai fiksavo Kaliningrado kryptimi judėjusią žymą
Lietuvos kariuomenė pranešė, kad sekmadienį paryčiais Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna buvo užfiksavę Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos. Šis objektas kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną.
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, tai galėjo būti dronas. Jis žurnalistams tvirtino, jog versijos, kodėl į Lietuvą iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas, gali būti įvairios. Viena jų – tai galėjo būti nuklydęs dronas.
„Kitas variantas, kad tai gali būti susiję su kontrabanda, nes kontrabandinių bepiločių orlaivių pasitaiko. Šį mėnesį 22 tokie fiksuoti mūsų erdvėje“, – dėstė V. Vitkauskas.
Anot NKVC vadovo, nereikėtų atmesti, kad galimo drono skrydis galėjo būti vykdomas ir žvalgybiniais tikslais.
Sekmadienį, po 13 val., Lietuvos kariuomenė ir NKVC dėl galimai į šalį įskridusio drono paskelbė oro pavojų Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone, Elektrėnų rajone buvo paskelbtas oro pavojus. Geltonas oro pavojaus statusas truko apie 40 minučių, vėliau oro pavojus buvo atšauktas.
Anot NKVC, objektui ore patikrinti buvo pasitelkti NATO naikintuvai. Galiausiai nustatyta, kad atžymos ore buvo ne dronas, o paukščių būrys.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kaip gali neišsilavinę žmonės suprasti ką jiems rodo radarai? Tai va, jie nepajėgūs to atlikti. Bet šalis ir toliau investuoja į tankus, o ne į piliečių švietimą...
