Vilniaus pašonėje, Grigiškėse, įsikūrusi Gintauto Pangonio vadovaujama akcinė bendrovė „Grigiškės“. Žalios spalvos iškaba virš fabriko vartų palydi visus, važiuojančius iš Vilniaus link Kauno ar pajūrio ir grįžtančius, o įmonės produkcijos yra beveik kiekvieno lietuvio namuose: jei tai ne higieninis popierius, tuomet įmonės gaminta kartono pakuotė arba Lietuvos baldžių pamėgtos medienos plokštės.
Generalinis direktorius ir pagrindinis akcininkas G. Pangonis bendrovei „Grigiškės“ vadovauja dešimtus metus, nuo 2001-ųjų, tačiau popieriaus pramonė Grigiškėse turi šimtametes tradicijas – popieriaus fabrikas čia įkurtas 1823 metais. Dabar po „Grigiškių“ vardu glaudžiasi įmonė „Baltwood“, 2009 metais įsigyta bendrovė „Klaipėdos kartonas“, Ukrainoje esanti įmonė „Menapak“, o prekės ženklą „Grite“ žino didelė dalis Europos.
Su G. Pangoniu susitikome pačiose Grigiškėse, kur 50 ha plote išsidėstęs jam priklausantis fabrikas su antrinėmis įmonėmis. Aplinka daro įspūdį: rūkstantys fabrikų kaminai, dideli skirtingų gamybos linijų pastatai, agregatai, rūšiuojantys medienos rąstus, tarp rąstų zujantys traktoriai, į kiemą užsukantys ir iš jo išvažiuojantys vilkikai bei aukšti medienos drožlių kalnai. Iš čia į Lietuvą ir dalį Europos iškeliauja higieninis popierius, medienos plaušų plokštės, kartono pakuotės ir kiti gaminiai.
Išgyveno dvi krizes
Prie bendrovės vairo G. Pangonis stojo pasibaigus Rusijos krizei. Įmonė, tada didžiąją dalį eksporto vykdžiusi į Rytus, buvo atsidūrusi duobėje, tačiau sugebėjo iš jos išlipti. „Stebuklingų metodų nėra. Intensyvus komandinis darbas, skaičiavimai, ką apsimoka gaminti, pardavimo plėtra, – prisiminė AB „Grigiškės“ vadovas. – Šitaip pamažu plėtėmės, efektyvėjo gamyba, sugebėjome atsisukti į Vakarus, užtikrinti kokybę ir pradėti eksportą į naujus kraštus.“
Su visu pasauliu įmonė išgyveno ir dar vieną krizę. „Mus gelbėjo tai, kad turime skirtingas gamybos šakas ir jas finansų krizė palietė skirtingu laiku“, – pasakojo direktorius. Pirmiausia stabdyti teko kartono gamybą, vėliau – medienos plokščių, o galiausiai – popieriaus. Tokia pačia tvarka šios gamybos sritys pajudėjo iš krizės, tačiau sunkmečio įkarštyje G. Pangonis surizikavo ir įsigijo AB „Klaipėdos kartonas“. Rizika pasiteisino, o, pasak įmonės vadovo, 2009-aisiais įmonė uždirbo net daugiau nei praėjusiais metais.
Specialistus ugdo patys
Šiuo metu Grigiškėse dirba apie 450 darbuotojų, o skaičiuojant per visą grupę skaičius siekia tūkstantį. „Didelė dalis paprastų darbininkų „Grigiškėse“ yra iš aplinkinių rajonų, paties miestelio, Lentvario. Specialistų atvažiuoja iš kitų miestų“, – pasakojo G. Pangonis. Darbai nesustoja visą parą, dirbama keturiomis pamainomis po 8 valandas, todėl kartais atvykti tenka ankstų rytą, kartais – vėlų vakarą.
Lietuvoje nėra mokyklų, kuriose rengtų popieriaus gamintojus, todėl specialistus bendrovei tenka ugdytis pačiai. „Priimame žmones, turinčius techninį išsilavinimą, mokome dirbti su įvairiais įrengimais, siunčiame į užsienį tobulėti, esame kvietę profesorių skaityti paskaitų pas mus“, – šypsojosi G. Pangonis, paklaustas, ar „importuoja“ įmonei reikalingus kvalifikuotus specialistus.
Anot jo, net šiandien, paprašęs darbo bendrovėje, techninį išsilavinimą turintis žmogus būtų priimtas, o geru popieriaus gamybos specialistu tampama per penkerius metus. Pašnekovas atskleidė, kad algų vidurkis įmonėje siekia 3 tūkst. litų.
Lietuva per maža
Paklaustas, ar jaučia ekonomikos atsigavimą Lietuvoje, G. Pangonis ilgokai tylėjo, kol galiausiai pripažino, kad ryškių atsigavimo požymių nematyti. „Mes daug eksportuojame į kitas šalis, ten praplėtėme savo rinkas. Ten sugebame parduoti ir matome atsigavimą“, – tvirtino įmonės vadovas.
Lietuvoje pagamintą higieninį popierių įmonė eksportuoja į Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Daniją, Švediją, taip pat Rusiją ir Baltarusiją. Anot pašnekovo, įmonės produkcija keliauja po pasaulį maždaug tūkstančio kilometrų spinduliu nuo Lietuvos. Per mėnesį iš Grigiškėse esančio fabriko iškeliauja 1 700 tonų popieriaus per mėnesį.
„Lietuva per maža“, – atsiduso G. Pangonis ir patvirtino, kad didžioji įmonės pelno dalis – iš eksporto ir užsienio rinkų.
Investuoja į technologijas
Paklaustas, ar nepykdo prekybos centruose skelbiamos akcijos importuotam higieniniam popieriui, G. Pangonis gūžtelėjęs pečiais atsakė, kad rinka yra rinka. „Mes taip pat darome akcijas ir Lietuvoje, ir užsienyje“, – šypsojosi bendrovės vadovas. Anot jo, be akcijos šiandien niekas nieko neperka. „Kartais juokaujame, kad greičiausiai niekas net nepastebėtų, jeigu kokį mėnesį neduotume produktų prekybos tinklams, nes per akcijas visi prisiperka popieriaus geram mėnesiui“, – juokavo G. Pangonis.
Šioje rinkoje didelė konkurencija ir spaudimas, todėl norint išsilaikyti reikia akylai stebėti, kas vyksta. „Turime sugebėti pagaminti, sugebėti konkuruoti, be to, daug investavome į popieriaus mašinas, perdirbimą, todėl šiandien turime aukštos kokybės produkciją“, – džiaugėsi generalinis direktorius.
Investuojama ne tik į darbo kompiuterizavimą, bet ir į naujus įrenginius. Per metus įmonės teritorijoje išdygo 19 mln. litų kainavusi biokuro katilinė, kurioje gaminamas slėgis, reikalingas medienos plaušų plokščių gamybai. Kaip kuras naudojami medžio atliekų kalnai, todėl aplinka neteršiama. Investuojama ir į naujas technologijas: popieriaus fabrike jau veikia nauja mašina, kuri popieriaus pluoštą galės gaminti keturis kartus greičiau nei senoji.
Gyvenimas darbe
Tik atėjęs į popieriaus verslą G. Pangonis nebuvo matęs, kaip jis gaminamas, nežinojo, kokios technologijos naudojamos. Per dešimtį metų technologinį išsilavinimą turintis vyras ne tik perprato popieriaus gaminimo subtilybes, bet gali ir pasiginčyti su technologais, dažnai išbando naujausius įrenginius, aiškinasi, kaip jie veikia.
Kažkada sakęs, kad „įmonė – ne tėvynė, kurios negali nupirkti ir parduoti“, G. Pangonis tą patį kartoja ir šiandien. Tačiau prisipažino, kad čia dirbti jam patinka, o darbe praleidžia kur kas daugiau nei 8 valandas. „Beveik kasdien būnu vienoje ar kitoje įmonėje, kartais tenka ir palįsti po įrenginiais. Mane įmonėje galima pamatyti ir savaitgalį, ir aštuntą devintą vakaro vaikštantį po gamybos cechus, žiūrintį, kai keičiasi pamainos, – šypsodamasis pasakojo direktorius. – Man tai patinka. Kai atsisuki, pasižiūri, ką padarei, pamatai, kad kai ko pasiekei, jauti malonumą.“
Vadovas – ne graži panelė
Pasak pašnekovo, vadovas turi būti ne graži mergaitė, kad visiems patiktų. „Vadovas turi turėti charakterį, stuburą, būti pakankamai lankstus, įsiklausyti į žmones“, – tvirtino jis.
Anot jo, vadovas turi reprezentuoti įmonę, o sprendimus turi priimti žemesnės grandies specialistai. „Jeigu pas mane ateina pasitarti darbuotojai, klausiu, kokių alternatyvų jie siūlo, koks sprendimas būtų geriausias. Pačioje pradžioje buvo kitaip, darbuotojai ateidavo ir klausdavo: „Ką darysim, direktoriau?“ O aš jiems visada atšaudavau, kad jie turi pasakyti, kaip elgsis, kokį sprendimą priims“, – šypsodamasis prisiminė G. Pangonis.
Tokia vadovavimo metodika padėjo išsiugdyti motyvuotus, turinčius savo nuomonę ir atsakingus darbuotojus.
Aistringas keliautojas
Darbas teikia malonumą, tačiau verslininkas nepamiršta ir laisvalaikio. Vietoj triukšmingų vakarėlių, fotoaparatų blyksčių jis renkasi šeimos ir artimų bičiulių draugiją. Kasmet iškeliauja pamedžioti, dažnai – slidinėti arba atostogauti į tolimą šalį. „Štai ir praėjusią savaitę buvome slidinėti, labai mėgstu, – prisipažino didelės įmonės vadovas. – Vasarą išvažiuoju kur nors pamedžioti, pakeliauti.“
Paprašytas suskaičiuoti, kokias šalis aplankė, G. Pangonis trumpam nutilo. Galiausiai paaiškėjo, kad reikėtų atidžiau pažiūrėti į žemėlapį bandant rasti, kurioje Europos valstybėje jis dar nėra buvęs. Aplankyta ir JAV, Meksika, Brazilija, Namibija, Kenija, Tanzanija, Kinija, Singapūras. Kur su šeima keliaus šiemet, kol kas dar nežino, tačiau išsidavė, kad su žmona ir trimis sūnumis jau planuoja vasaros keliones.
Vis dėlto išvykti iš Lietuvos visam laikui G. Pangonis nenorėtų. „Džiaugiuosi, kad čia gyvenu, ir manau, kad viską galima susikurti čia, reikia tik noro“, – sakė jis.
CV
1961 m. gimė Alytaus rajone.
1976–1980 m. studijavo Kauno politechnikume.
1998–1999 m. buvo „Lietuvos telekomo“ viceprezidentas.
2001 m. ėmė vadovauti AB „Grigiškės“.
2009 m. apdovanotas Ūkio ministerijos padėka.
FAKTAI
Grigiškių popieriaus fabrikas įkurtas 1823 metais.
AB „Grigiškės“ antrinė įmonė „Baltwood“ per metus sunaudoja 100 tūkst. kubinių metrų medienos per metus, 15 tūkst. kubinių metrų medienos per mėnesį.
„Grigiškių“ įmonių grupėje dirba apie 920 darbuotojų.
Lietuvos rinkai bendrovė „Grigiškės“ pateikia apie 30 proc. savo gaminamo higieninio popieriaus.
Per mėnesį „Grigiškių“ popieriaus fabrike pagaminama apie 1700 tonų higieninio popieriaus.
