Valdančiąją koaliciją puolančios opozicinės partijos grasinimais interpeliacija dangsto savo pačių kaltes, pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas.
„Aš visiškai nesistebiu vis glaudėjančiais konservatorių ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos ryšiais. Nepamirškime, kad Rolandas Paksas yra išeivis ir Konservatorių partijos. Būtent jis buvo tas premjeras, kuris, tiesa sakant, nekėlė atlyginimų mokytojams. Kaip ir Andrius Kubilius, kuris buvo tas premjeras, kuris planavo sumažinti atlyginimus berods 5 procentais. Jų bendradarbiavimas yra visiškai logiškas, kadangi jie supranta, jog šitie klausimai bus iškelti rinkimų metu. Visais šitais triukšmais ir interpeliacijų dalykais mėginama dengti savo kaltę“, - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė socialdemokratas G.Kirkilas.
Anot jo, nei R.Pakso, nei A.Kubiliaus vyriausybės neturėjo mokytojų atlyginimų strategijos, dėl kurios pavyko susitarti socialdemokratų kabinetui.
Interpeliacijos G.Kirkilui iniciatyvą paskelbė „Tvarka ir teisingumas“. Partijos atstovai jau surašė septynių klausimų, susijusių su „Leo LT“ bendrovės kūrimu, dokumentą ir artimiausiu siūlys jį pasirašyti visoms opozicinėms frakcijoms bei valdančiajai koalicijai priklausantiems liberalcentristams.
Opoziciniai konservatoriai šią savaitę pareiškė palankiai žiūrintys į ketinimus pradėti nepasitikėjimo G.Kirkilu procedūrą, tačiau teigia norintys, jog ji būtų siejama ne tik su „Leo LT“ ar kitomis energetikos sektoriaus problemomis, bet ir kitais, A.Kubiliaus vertinimu, „nemokšiškai“ Vyriausybės sprendžiamais klausimais, tokiais kaip mokytojų nepasitenkinimas darbo užmokesčiu, jo didinimo tempai ir kiti.
Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą Vyriausybės nariu gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė. Gavęs interpeliaciją, ministras arba premjeras privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą į pateiktus klausimus, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Seimas, apsvarstęs ministro ar premjero atsakymus į interpeliacijos klausimus gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina - tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.
