Tąkart pranešta, jog pareigūnus sudomino ligoninės vykdytas, Europos Sąjungos lėšomis remtas projektas. Tiksliau jo lėšų panaudojimas, įrengiant Švėkšnoje esančio Psichiatrijos departamento biokuro katilinę. Projekto vertė siekė beveik 335 tūkstančius eurų. Įtariama, jog darbus atlikusi bendrovė nemenkai pralobo. Neva dangstydami pažeidimus, dokumentus klastojo su ligoninės administracija.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, jog vadovai, įtariami padarę nusikaltimą, neturėti eiti vadovaujamų pareigų.
Jūrininkų ligoninė Švėkšnos departamentą perėmė 2010 metais. Anuomet sualukusi Valstybės kontrolės patikrinimo, gavo ir rekomendacijas nutraukti sutartį, su šilumą teikusia bendrove „Lamberta“. Tai esą būtina dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo. Šildymo kaštai buvo vieni didžiausių šalyje iš visų sveikatos priežiūros įstaigų.
Darbus atlikusi bendrovė FNTT akiratyje
Ligoninės atstovai sako, jog anuomet sąskaitos už šildymą buvo beveik 3 kartus didesnės nei dabar naudojant biokurą.
Be to, prieš tai katilinę prižiūrėjusi bendrovė patalpoms ir vandeniui šildyti naudojo skalūnų alyvą. Ši skleidė nemalonius kvapus, degimo produktai teršė aplinką, tad buvo nuspręsta parengti projektą ir įrengti naują katilinę.
Paskelbus viešąjį konkursą, jį laimėjo bendrovė UAB „Naujoji šiluma“. Ji katilinę pradėjo modernizuoti 2015 metais. Darbai baigti pernai lapkritį.
„Pradėjus veikti biokuro katilinei pagerėjo gyvenimo kokybė tiek pacientams, tiek švėkšniškiams. Naujojoje katilinėje kūrenama biomasė neskleidžia nemalonaus kvapo ir neteršia aplinkos degimo produktais, o svarbiausia – perpus sumažėjo šildymo kaštai,“ – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga.
Tačiau darbus atlikusi bendrovė taip pat yra atsidūrusi FNTT pareigūnų akiratyje.
Įtariama, kad bendrovė, rengusi katilinę nemenkai pralobo. Esą pastarąją įrengė kur kas pigesnėmis medžiagomis, negu nurodyta konkurso sąlygose. Siekdami, jog pažeidimų niekas nepastebėtų neva kartu su ligoninės administracija klastojo dokumentus.
Tačiau Jūrininkų ligoninės atstovai turi savo versiją. Ją sieja su ekonomine konkurencija. Esą priekaištų gali turėti prieš tai katilinę prižiūrėjusi bendrovė UAB „Lamberta“ ir dabar netekusi garantuotų pajamų.
„Bandome nutraukti sutartį su iki tol šilumą teikusia įmone, deja, tai tenka daryti per teismus, galbūt tai kažkiek susiję ir su šitais veiksmais, kurie atliekami mūsų ligoninėje dabar,“ – teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės atstovė spaudai Jolanta Juškevičienė.
Biokuro katilinės įrengimui tiek pinigų nereikėjo
UAB „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas portalui tv3.lt teigė, jog tokios kalbos neturi jokio pagrindo.
„Kai ligoninė perėmė Švėkšnos departamentą, mes kūrenome mazutu, skalūnų alyva, bet pastatėme naujausios kartos katilus. Tai leido šimtus kartų sumažinti taršą. Tuo metu, kai atsirado biokuro technologijos, mes pasiūlėme ligoninei investuoti 400 tūkstančių litų į biokuro technologiją ir atnaujinti įrangą. Tačiau šio siūlymo jie atsisakė ir pradėjo reikalauti nutraukti sutartį, nors anuomet dar 12 metų būtų galiojusi mūsų sutartis,“ - teigė J. Kondratas.
Anot UAB „Lamberta“ vadovo, itin stebina kodėl katilinės įrengimui prireikė 335 tūkstančių eurų. Skaičiuojant litais, tai - 1.2 milijono. Tuo tarpu J. Kondrato nuomone, darbams atlikti būtų pakakę ir 400 tūkstančių litų.
„Tokių pinigų ten nereikia. Tad greičiausiai, kad šitas klausimas ir užkibo. Be to, tai ne tik pinigų, bet ir įvykusio viešojo konkurso klausimai,“ - sakė J. Kondratas.
Praėjusią savaitę FNTT pareigūnai paprašė UAB „Lambertos“ atstovus atvykti į Švėkšnos katilinę ir aprodyti įrangą.
„Paskambino į mano biurą ir paprašė, kad mes atsiųstume žmogų į Švėkšnos katilinę ir, kad parodytume įrangą. Mus nustebimo, kad mūsų įrangos dalis jau demontuota. Mes su ligoninės administracija vis dar turime bylą dėl sutarties nutraukimo,“ - tikino J. Kondratas.
Paklausus, kodėl UAB „Lamberta“ nedalyvavo oficialiame viešajame konkurse dėl katilinės įrengimo, J. Kondratas tikino, jog tuomet tam neturėjo laiko.
„Konkurse nedalyvavome, nes turėjom labai daug darbo. Šiuo metu pusei metų į priekį nepriiminėjame užsakymų. Turim darbo per akis. Be to, administracijos požiūris, kad eikit lauk iš čia, man nepatiko, todėl aš nenorėjau dalyvaut konkurse. Jie mus vydami lauk pasiūlė už 1 litą nusipirkti visą buvusią įrangą,“ - pasakojo J. Kondratas.
FNTT darbuotojai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl jūrininkų ligoninės vykdyto projekto pagal klimato kaitos specialiąją programą. Kratos atliekamos ir su katilinės įrengimu susijusiose bendrovėse. Kol kas niekas nesulaikytas ir įtarimai niekam nepareikšti. Nuo išsamesnių komentarų FNTT atstovai susilaiko bei primena, kad negalima pamiršti ir nekaltumo prezumpcijos.
Neturėtų toliau eiti vadovaujamų pareigų
Seimas, Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva, šį rudenį priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektą. Jame nurodoma, jog gydymo įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę nusikalstamą veiką ar kitus pažeidimus, kurie kompromituoja gydymo įstaigas, diskredituoja valstybę ir viešąjį sektorių bei žemina pasitikėjimą sveikatos sistema, neturėtų toliau eiti vadovaujamų pareigų.
Sveikatos apsaugos ministro (SAM) patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubienė, portalui tv3.lt teigė, jog šiuo konkrečiu atveju dėl Jūrininkų ligoninės vadovo, kaip reikėtų elgtis, bus tariamasi su FNTT vadovybe. SAM yra pasirengusi bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir padėti.
„Kaip jau ne kartą ministras Aurelijus Veryga buvo išsakęs nuomonę, visi valstybės įstaigų vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, gydymo įstaigų vadovai – ne išimtis. Ši ministro nuomonė nesikeičia. Be to, jo ir keleto Seimo narių iniciatyva Seime priimtos įstatymų pataisos, kurios sako, kad problemų su teisėsauga turintys gydymo įstaigų vadovai galėtų būti atleidžiami iš pareigų dalininkų sprendimu. Taip teigiama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte. Tad įsigaliojus šioms naujovėms gydymo įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę nusikaltimą, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, bei kitais analogiškais atvejais, galės būti dalininkų sprendimu atleidžiami iš pareigų. Iki tol nebuvo tokio aiškaus teisinio reglamentavim,“ - portalui tv3.lt teigė Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Anot pašnekovės, kitose demokratinėse valstybėse patys įstaigų vadovai parašo prašymus išeiti iš darbo susiklosčius panašioms situacijoms, taip siekdami išsaugoti įstaigos, kurioje dirba, ir viešojo sektoriaus gerą vardą. Deja, pas mus to nėra. Priešingai, daroma viskas, kad tik kuo ilgiau išsilaikyti pareigose ir taip formuojama neigiama žmonių nuomonė apie valstybės negebėjimą tvarkytis.
