Balta dėmė
2012-aisiais Lietuvos socialdemokratų partijos gretose nesėkmingai į Seimą kandidatavęs R.Šadžius savo galimiems rinkėjams rašė: „Baigęs mokyklą, nusprendžiau važiuoti mokytis toliau nuo namų – į pačią Maskvą, į Maskvos M.Lomonosovo universiteto Chemijos fakultetą. Tais laikais baigusiems mokyklą aukso medaliu reikėdavo išlaikyti tik pirmąjį egzaminą: jei gauni penketą – įstojai. Matematikos egzaminas man buvo laimingas. 1983 m. baigiau šį universitetą su pagyrimu. Mano „pirmoji meilė“ – kvantinė chemija, molekulių kvantinė mechanika, disciplina, tarpinė tarp chemijos ir fizikos.“
Dabartinis politikas neslepia, kad chemija ir fizika jį traukė gana ilgai, – 1989–1999 m. jis dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedroje, pirmaisiais darbo metais įstojo į tuometę Lietuvos komunistų partiją, po metų tapusią savarankiška Lietuvos demokratine darbo partija. 1999–2003 m. jis dirbo redaktoriumi mokslinės literatūros leidybos paslaugų įmonėje. Ir staiga, baigus neakivaizdines teisės studijas, – svaiginanti karjera: mokslinės literatūros leidėjas paskiriamas socialinės apsaugos ir darbo viceministru, vėliau – finansų viceministru.
Chemikas ir teisininkas R.Šadžius neslepia, kad greta tiksliųjų mokslų visuomet domėjosi buhalterinės apskaitos, mokesčių teisės klausimais. Tad dirbdamas Vilniaus universitete jis nuo 1996 m. iki 2003 m. vadovavo privačiai konsultacijų UAB Apskaitos ir konsultacijų biurui.
2007-ųjų pavasarį dėl šeimyninių aplinkybių atsistatydinus finansų ministrui Zigmantui Balčyčiui, į jo kėdę socialdemokratai pasodina partijos kolegą R.Šadžių. Chemikas-teisininkas ir buhalterinės apskaitos mėgėjas, naujojo Seimo pozicijos apkaltintas neįžvelgęs galimos finansų krizės, vėliau viešai prisipažins ją jautęs, tačiau sąmoningai nuslėpęs. Mat nenorėjęs aitrinti visuomenės.
Po socialdemokratams nesėkmingų 2008 m. rinkimų į Seimą R.Šadžius vėl grįžta prie darbo leidybos paslaugų įmonėje, kur dirba iki 2012 m. gruodžio, kai antrąkart patvirtinamas finansų ministru.
Tačiau štai klaustukas – o ką ir kur dabartinis politikas veikė nuo 1983-iųjų, kai su pagyrimu baigė Maskvos M.Lomonosovo universitetą, iki 1989-ųjų, kai pradėjo dirbti Vilniaus universitete? Nė vienoje biografijoje tai nėra minima. Balta dėmė.
Pasiliko Maskvoje
VL žurnalistui nei iš paties R.Šadžiaus, nei tarpininkaujant jo pavaldiniams taip ir nepavyko iškvosti, ką ir kur būsimasis ministras veikė po studijų. Tik rengiant publikaciją spaudai naujasis ministro patarėjas ryšiams su visuomene Remigijus Bielinskas VL informavo, kad „jisai buvo pasilikęs Maskvoje“. „Kuo užsiėmė, nežinau. Nedetalizavo. Ten kažkokie klubai, dar kažkas. Reikia prisiminti laikus, kurie buvo, – perestroika ir visi kiti dalykai“, – kalbėjo R.Bielinskas. Pašnekovui priminus, kad perestroikos iniciatorius Michailas Gorbačiovas į valdžią atėjo tik 1985 m. pavasarį ir apie permainas dar ilgokai nebuvo kalbama, R.Bielinskas sakė esąs įsitikinęs, kad „ten formaliai perestroika egzistavo“.
Taigi tenka tik spėlioti, kodėl R.Šadžius nelinkęs viešinti, ką šešerius metus veikė Maskvoje. Žinia, sovietiniais metais aukštąjį mokslą baigusieji paprastai gaudavo paskyrimą į tam tikrą įmonę ar įstaigą – ten tekdavo dvejus metus atidirbti ir tik tada asmuo galėjo ieškotis kito darbo. Grėsė ir kitoks likimas – dvejus metus galėjai trinti kojas sovietinės kariuomenės auliniuose batuose. Tačiau R.Šadžius nemini nei pirmojo, nei antrojo atvejo.
R.Šadžius universitetą Maskvoje baigė su pagyrimu. Paprastai tokiems absolventams būdavo siūloma studijuoti doktorantūroje. Tačiau ir šią versiją tenka atmesti – ji tikrai niekuo nepakenktų finansų ministro biografijai. Dar viena atmestina versija – R.Šadžius nebuvo paliktas dėstyti universitete, nors kai kuriems jo kurso draugams tokia laimė nušvito.
R.Šadžiaus specializacija M.Lomonosovo universitete – kvantinė chemija, molekulių kvantinė mechanika. Kvantinė chemija – chemijos šaka, tirianti cheminių medžiagų sandarą, savybes, reakcingumą bei reakcijų mechanizmus pagal kvantinės mechanikos principus. Visa tai leidžia daryti prielaidą, ar kartais po studijų R.Šadžius nebuvo paskirtas į kokį nors uždarą, pusiau sukarintą įstaigą.
Rusijoje, į šiaurės vakarus nuo Maskvos, dar 1958 m. įkurtas Zelenogrado miestas. Oficialiai tai – tekstilės pramonės miestas, tačiau iš tikrųjų – uždara zona. Jame iki šiol nėra gatvių pavadinimų – visi namai sunumeruoti taip, kad nebūtų galima atsekti, kur koks yra. Vietiniai tais laikais juokaudavo, kad specialiuose autobusuose, vežančiuose darbininkus į miestą, būtinai būdavo po vieną KGB darbuotoją. Zelenograde iki šiol veikia Elektrotechnikos, Fizikos ir radiotechnikos institutai, kuriuose atliekami tyrimai tuo metu buvo laikomi griežčiausioje paslaptyje. Galima spėti, kad pagal aukštojoje mokykloje įgytą specializaciją šie institutai R.Šadžiui buvo artimi. Juk ir 1989-aisiais grįžęs į Lietuvą Vilniaus universitete jis dirbo Teorinės fizikos katedroje. Dar vienas galimas spėjimas – o gal vienas iš „klubų“ buvo greta Maskvos, Dubnoje įsikūręs Branduolinės fizikos mokslinio tyrimo institutas, kurį taip pat kuravo KGB?
Susitikimai Rusijos sostinėje
VL išsiaiškino, kad redakcijos turimose nuotraukose R.Šadžius Maskvoje užfiksuotas 2008-ųjų liepą ir 2013-ųjų gegužę, kai ėjo finansų ministro pareigas. Nuotraukose politikas – su buvusiais kurso draugais, švenčiantis Chemikų dieną. Nors 1983-iaisiais Maskvos M.Lomonosovo universiteto Chemijos fakultetą baigė maždaug 300 studentų, į abu minėtus susitikimus buvo atvykę tik maždaug trečdalis absolventų. Galima spėti, kad finansų ministrui šios kelionės į valstybės kaimynės sostinę buvo širdžiai mielos. Iš krūvos nuotraukų, kuriose R.Šadžius užfiksuotas tiek prie universiteto, tiek restorane banketo metu, galima spręsti, kad ministras dėmesio nestokojo. Tačiau vėlgi klausimas – jei tai tebuvo tik susitikimas su buvusiais bendramoksliais, kodėl R.Šadžius nerado reikalo tai viešai pakomentuoti?
VL Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ pavyko aptikti R.Šadžiaus paskyrą. Tiesa, gali būti, kad ją sukūrė ne jisai, o kas nors iš jo bendramokslių, mat paskyroje tėra vienas asmuo, norintis bendrauti su Lietuvos ministru.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, VL paprašytas įvertinti R.Šadžiaus slapukavimą ir nenorą paviešinti necenzūruotą savo biografiją, teigė, kad atsakymas gali būti vienareikšmiškas – biografija turi būti aiški. „Žinoma, neoficialios kelionės į Maskvą, kad ir ministro, savaime dar nereiškia blogio. Maskva – nebūtinai viskas blogai. Tačiau kai asmuo, o ypač politikas, neatskleidžia visos savo biografijos, natūralu, kad gali kilti tam tikrų abejonių. Ir dėl jo praeities, ir dėl nenoro viešinti panašias keliones“, – sakė A.Anušauskas.
Panašiai kalbėjo ir VL kalbinta to paties Seimo komiteto narė Rasa Juknevičienė: „Jei faktas, kad ministras nenori atskleisti savo biografijos, tikras – tai jau blogai. Keista: kokios priežastys jį skatina nekomentuoti kelionių į Maskvą? Vadinasi, situaciją reikia aiškintis, juolab kad biografija ir kelionės slepiamos tokiu kampu.“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad politikai, viešieji asmenys neprivalo deklaruoti savo kelionių, jei patys nusprendžia, kad kelionės nesikerta su viešaisiais ir privačiaisiais interesais. Tačiau, prieš patvirtinant ministrus arba paskiriant viceministrus, politikus pirmiausia patikrina Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai – ar viskas švaru jų praeityje. Kodėl nė vienai šių teisėsaugos institucijų neužkliuvo šešerių metų balta dėmė R.Šadžiaus darbinėje veikloje? „Su biografijomis, ypač politinio pasitikėjimo pareigūnų, – didelis klaustukas. Iš tikrųjų jų niekas netikrina“, – A.Anušauskas atskleidė paslaptį, jog politikai lengva ranka prileidžiami prie slaptos informacijos ir ne itin domimasi jų gyvenimu bei darbu.
