Bet tai vaikai ir anukai darbus turi. Jei jie nedirbs kas dar ir juos islaikys. O pas mus lietuvoje ne visi atlyginimus tukstanciais gauna kad galetu i namus slauges samdyti.

Ir dar: "Lietuvos respublikos konstitucija" 21 str.:
Zmogaus asmuo yra nelieciamas.
Zmogaus oruma gina istatymas.
Draudziama zmogu kankinti, zaloti, zeminti jo oruma, ziauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Su zmogumi, be jo zinios ir laisvo sutikimo, negali buti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.
Taigi, su tokiais ligoniais yra pazeidziama konstitucija, nes sie ligoniai (ir ju artimieji) yra nuolatos zeminami, kankinami (nes reikiamos pagalbos turi maldauti arba nusipirkti ja), zalojama ju psichika ir t.t.

Paklausius Jusu- tik kentedamas tiki Dieva ir ji pripazisti. Esu tikinti (ne prijaucianti, o tikinti), bet nemanau, kad Jezaus kancios buvo vien del to, kad ir mes kentetume. Juk jis kentejo uz mus, mirtinguosius. Galetume daug gincytis sia tema, nes, kalbant apie teisinguma, kodel visokio plauko nusikalteliai dazniausiai mirsta greitai, neskausmingai? Kuo jie nusipelne tokios Dievo malones?
Dabar apie teise numirti oriai: kai esi zeminamas mediku, kai nesulauki tos pagalbos, kuria jie turetu suteikti, kai tau atvirai i akis sakoma, kad tavo zmogus- jau nebe sios zemes gyventojas ir neverta del jo tiek pastangu deti, kai atvirai reketuojama kysio, kad butu atliekamos butinos proceduros, kai gydytojai daro irasus ir ivertina paciento bukle ne tik jo nemate, bet net ir neisklausineje apie jo bukle, kai greitosios pagalbos automobiliu ligonis, kuriam kiekvienas judesys sukelia skausma, yra vezamas kaip malka, kai gydytoja ne tik neinformuoja apie butinaja slauga, bet dar ir pasako, kad jau nebespesime to padaryti, kai tave su tokiu ligoniu issiuncia is vienos ligonines i kita (neva- suderinus), o kita ligonine atsisako priimti ir siulo israsyti (o zmogus- su prijungtais vamzdeliais)... Galeciau vardinti ir vardinti, tik nuo to niekas nepasikeis. Oriai numirti, mano nuomone, tai realiai sulaukti pagalbos (o ne graziai ja deklaruoti, kaip tai daroma realybeje), kokia tokie ligoniai turetu gauti; tai -nebuti kaltinamam del to, kad susirgai tokia liga (dabar ne tik ligoniai, bet ir ju artimieji verciami jaustis butent taip, lyg jie butu kalti del tokios situacijos). Musu medikai dazniausiai jauciasi Dievais tokiose situacijose ir jaucia malonuma, kai zmogus zeminasi pries juos, kad gautu tai, ka privalo gauti. Per ta laikotarpi, kol sirgome, esu susidurusi su daugybe gydytoju (ligoninese per paskutini pusmeti gulejome 5 kartus), todel turiu teise pasakyti- tik nuolatinis pazeminimas, kuri pats dar gali istverti, bet kaip jaustis tam ligoniukui, skaiciuojanciam paskutines valandas (kol dar yra suvokimas, nes ateina laikas, kai jam jau viskas nesvarbu)...

juk is zmogaus niekas neateme galimybes nusizudyti paciam, tai nesuprantu, kam ta eutanazija, jei zmogus netiki Dieva, jis ras buda, kaip pasitraukti is gyvenimo, o perkelti nuzudymo nasta ant kitu peciu-baisi nuodeme.ar artimieji jausis gerai, kai duos sutikima tokiam veiksmui ir jausis svarus, kad viskas pagal istatyma ir tai padare ne jie, o medikai?

ko cia kisama ta katalikybe? religija kol kas dar nera privaloma ir kodel ateisto gyvenima turetu reguliuoti baznycia? kas tiki, tas tegul ir domisi baznycios nuomone. bet kokiu atveju baznycia ir valstybe privalo buti 2 absoliuciai vienas kito neitakojantys veiksniai. gerai pasake viena moteris Rutos laidoje: jei as neturiu pinigu, medikai man rodo spyga. deja tai tiesa. jei neidesi i kisene, zmogumi nelaiko. yra isimciu, bet labai nedaug. ir manau turime teise rinktis: numirti ramiai ar kanciose. mano gyvenimas, man ir spresti. seimos, kurios nesutinks su eutanazija, ir nesirinks jos. o kam tai priimtina, turi tureti galimybe rinktis. as uz eutanazija.

jeigu zmogus kencia nezmoniskus skausmus ,jeigu jau nieko nepadeda jokie medikamentai,jeigu pats prasosi kol samone turi kad Dievulis greiciau pasiimtu ,tai kam tada kesti visa tai.Juk geri seimininkai negali ziureti i savo kenciancius augintinius juos uzmigdo .o cia tai savi zmones tai kodel juos leidziama taip kankinti.Tikrai as UZ EUTANAZIJA.

Galu gale labai nesinori gincytis ar mm na priestarauti nes kiekvienas kaip dabar madinga sakyti turime zodzio laisve taciau ka reiskia "turi teise" visu pirma kokiu pagrindu turi sita teise ir dar ka reiskia "numirti oriai" ? Butu labai malonu isgirsti minetu fraziu autores atsakyma Su pagarba is anksto dekoju.

Patikekit ir tokie kaip as ir daugybe zmoniu yra patyre ka reiskia kancia ir skausmas kartais atrodytu nepakeliamas ar savo paties ar artimo zmogaus gulincio rodos mirties patale - pripazystu tai nera lengva kartais net atrodo siaubinga taciau ... visada yra tas taciau ..

Kaip minejau kiek anksciau viskas susiveda i tuos du kelius jei Dievo nera ir esi netikintis (neturiu omenyje tuscio tradiciju sekimo kad butum pakrikstytas, "padirmavotas" ir priimtum pirmaja komunija priejes pirmosios ispazinties)bet jei esi sumodernejes ir gyveni pagal pasaulio siuloma varianta tuomet tikrai taip kancia beprasme jei negali padeti ir skausmas apskritai yra blogas jei ji tenka kenteti vienam netgi nepakeliamas (sakydamas vienam neturiu omenyje kitu zmoniu nebuvimo o Dievo nebuvimo gyvenime). Jei visgi priimam i sirdi ir tikime kad Dievas yra ir nebijome to pripazinti bei pasikviesti Jezu i savo gyvenima tuomet kategoriskai ne kancia nera beprasme o visada prasminga netgi drysciau teigti tam tikrais atvejais reikalinga (jokiu budu neturiu omenyje tokio iskrypimo kaip mazochizmas ar sadizmas); dar daugiau skausmas tokiu atveju niekada nebus nepakeliamas .. taip galbut nemalonus galbut verciantis is koto ir aptemdantis zvilgsni ir akis bet niekada nebus nepakeliamas nes Jezus kentejo pirmasis uz mus visus ir Jo atejimas i si pasauli buvo netam kad butu panaikinta kancia o tam kad musu kentejimai galetu buti panasus i Jezaus kancia ir kad galetume savo kentejimus ir skausmus aukoti Dievui kuris vienintelis turi teise spresti kada mums mirti o kada gyventi kiek ir kada mums kenteti ar nekenteti ....

Taigi lieka manau tik vienas klausimas arba mes laikomes nuomones kad Dievo nera (kas jau savaime skamba kosmariskai) ir tuomet liekam vieni su savo kentejimais ir skausmais ... arba mes tikime i Dieva ir gyvenam pagal jo mokyma tuomet niekada nebusim vieni ... jus galite galvoti kaip tinkami dalintis savo isgyvenimais ir skausmais .. galu gale patys renkates .. su Dievu ar be Dievo .. o kai si apsisprendima padarai tuomet ir visi kiti dalykai atsistoja i savo vietas

Kam teko matyti ir isgyventi mirtinai sergancio artimojo kancias, tikrai nepriestaraus, kad zmogus turi teise mirti oriai. Diskutuojant kalbama, kad yra daug pagalbos budu, nuskausminamuju ir t.t. Realiai - yra situaciju, kai esi bejegis pries mirti, kai nebepadeda jokios priemones ir tos kancios, beprotiski skausmai (fiziniai- mirstanciam, dvasiniai- salia esanciam)tampa nepakeliami. Padeti niekuo negali ir visos kalbos apie tai, jog buvimas salia mirstanciojo jau yra jo kanciu palengvinimas- tai kalbos tu, kurie nepatyre tokiu situaciju. Juk eutanazija butu taikoma tik isskirtiniais atvejais, kai istiesu nebera vilties ir stebuklo galimybes. Turime pripazinti, kad tokiu ligoniu yra, ypac, kalbant apie onkologinius ligonius, kai metastazes isplitusios, taikomas tik poliatyvus gydymas, dienos yra skaiciuojamos valandomis, o ne metais ar menesiais...Ateina toks laikas, kai jau nebepadeda jokie vaistai, kai tavo artimasis merdeja didziulese kanciose ir beprotiskuose fiziniuose skausmuose, o tu negali nieko. Jau 3 metai, kai netekau tecio, kuriam buvo 4 stadijos skrandzio vezys; bet ir dabar, uzmerkusi akis matau ta skausmo ir kancios nukankinta, pagalbos maldaujanti zvilgsni, girdziu snopavima (nes kvepavimu to nebepavadinsi),jauciu mediku abejinguma (per ta ligos laikotarpi teko susidurti su daugeliu ju), todel juokingai skamba mediku pasisakymai, kad tokie ligoniai sulaukia reikiamos pagalbos.
Tetis isejo, bet skausmas liko... Ir liko zinojimas (kraupi tiesa), kas laukia, jei, neduok Dieve, paciam tektu atsidurti tokioje situacijoje. Tokiu atveju tikrai sutikciau, kad man butu atliekama eutanazija.

Aš už eutanazija. Matant kaip žmogus kankinasi nuo žiaurios ir nepagydomos ligos ir laukia tik mirties, kenčia didelį skausmą ir prašo jam padėti... Ar esat patyrę, ką tuo metu jaučia artimieji? Kai nieko negali padaryti ir padėti... Tik visi kartu gali laukti, kada to žmogaus kančios baigsis.O jos be abejo kažkada baigsis, tik nažinia, kiek dar nepakeliamo skausmo žmogui teks iškęsti. Aš pati labai bijau skausmo ir savo bejėgiškumo, todėl pati norėčiau, kad man tokiu būdu padėtų. Tik baisu, dėl to, kad kaikas tokiu įstatymu gali pasinaudoti piktybiškai ir savo naudai