Europa mūsų gyventi ir tvarkytis neišmokys, jeigu patys to nenorėsime. O norime ne itin - tokia išvada peršasi, kai šiandien pasižiūrime į mūsų miesto simboliu ir puošmena turinčią būti Šešupę.
Už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, suteiktą valant Šešupės upę nuo užžėlimo ir dumblo, buvo pasiektas tik trumpalaikis efektas – šiandien upės vaga jau mažai kuo skiriasi nuo buvusios iki valymo darbų.
Valyti Šešupę miesto valdžia, sulaukusi skatinimo iš Europos Sąjungos, apsisprendė gana seniai – 2004 metais buvo pradėtas rengti šių darbų projektas, vėliau konkursą laimėjusios A. Griciaus individualios įmonės parengtą projektą dar privalėjo patikrinti valstybinių projektų ekspertizės specialistai. Savivaldybės planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis tuomet pasakojo, kad toks ilgas dokumentų rengimas savivaldybei kainavo labai daug – juk tais metais kaip ant mielių augo statybos darbų ir medžiagų kainos.
Iš Europos Sąjungos fondų, remiančių aplinkosauginius projektus, 2004 metais Šešupei valyti buvo skirta 93 tūkstančiai litų, savivaldybei būtų tekę pridėti tik 10 tūkstančių litų. Tačiau 2006 metais pradėjus darbus tapo aišku, kad tiek pinigų jau tikrai neužteks. Vis dėlto upės vaga buvo sutvarkyta taip, kad komisijai nekilo jokių priekaištų, o už upės valymą buvo sumokėta 309 tūkstančiai litų – didžioji dalis lėšų paimta iš savivaldybės biudžeto.
Hidrologijos specialistai jau 2006 metais įspėjo savivaldybės vadovus, kad ir kokybiškai išvalytas upės dugnas be nuolatinės priežiūros vėl apsineš dumblu ir užžels. Jie nurodė, kad Šešupėje yra per daug užtvankų, kurios sulaiko vandens tėkmę, todėl vanduo šyla, dumblėja, jame veša augmenija.
Dar prieš Šešupės valymą hidrologai patarė siaurinti upės vagą, kad ji taptų sraunesnė, tačiau ekologai tam nepritarė. Specialistų nuomone, upę nuo užžėlimo turėtų apsaugoti tik nuolatinis jos dugno valymas.
Tačiau nuo 2006 metų rudens iki šiol jokie upės dugno valymo darbai vėl nebuvo vykdyti. Savivaldybės vadovai aiškina, kad pinigų upės priežiūrai nėra. Tad dabar Šešupės vaga kasdien darosi vis labiau panaši į buvusią prieš dugno valymą 2006 metais. O juk specialistai teigia, kad po kapitalinio upės vagos valymo kasmet naujai užželiantiems augalams išvalyti reikėtų ne tiek daug pastangų ir lėšų, nei po kelerių metų vėl iškuopti viską iš naujo.
Senesni marijampoliečiai prisimena, kad prieš keletą dešimtmečių tuometinė valdžia Šešupės valymui pinigų negailėdavo, jos dugną su specialia, nors anuomet ir ne tokia galinga, technika reguliariai išvalydavo melioratoriai. 1963 metais Šešupė buvo išvalyta nuo pasienio su Lenkija iki Marijampolės.
Tačiau ir tuomet po kurio laiko augmenija vėl įsitvirtindavo upės dumble ir vandenyje. Upėje vėl pasirodydavo dumblą valančios mašinos. Dabar jų nematyti. Tikriausiai vėl lauksime tol, kol mūsų dumblu dvokiančią Šešupę pastebės specialistai ar kontrolieriai iš Briuselio ir čia pat esančiai, kasdien upės nematyti tiesiog negalinčiai mūsų vietos valdžiai „nuleis“ komandą susitvarkyti. Galbūt ir vėl skirs pinigų, o kiek trūks – juk ne pirmas kartas - pridėsime iš savo kišenės.
Liucija Burbienė
