„Liūdna, kai Vokietija sudarinėja didžiulius sandorius su Rusija dėl naftos ir dujų. Mes turime juos saugoti nuo Rusijos, o Vokietija Rusijai moka milijardus dolerių“, – taip Donaldas Trumpas kalbėjo prieš visą pasaulį per savo pirmąją kadenciją 2018-aisiais. Tą jis pakartojo ir Jungtinių Tautų tribūnoje po kelių mėnesių.
Tuomet nuo rusiškų dujų apsvaigę vokiečiai juokėsi iš tokių kalbų ir džiūgavo, kad prasidėjo „Nord Stream 2“ vamzdynų tiesimo darbai Baltijos jūroje. Tačiau dabar, D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus ir suartėjus su Kremliumi, pasigirdo kalbų, kad susprogdintas dujotiekis gali būti atkurtas.
„Man atrodo, „Nord Stream“ dujotiekis yra ir fiziškai sunkiai beatstatomas, ir politiškai jis yra jau palaidotas, – sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tiek vokiečių „Bild“, tiek ir „Financial Times“ rašo, kad kurpiamas planas vėl vokiečiams pirkti rusiškas dujas, tik šį kartą jau per amerikiečių tarpininkus. Nors tą darytų privatūs amerikiečių verslininkai, bet, anot vokiečių spaudos, slaptose derybose šiuo klausimu jau buvo susitikę amerikiečių ir rusų oficialūs pareigūnai.
„Dujų kaina Europoje prieš porą savaičių siekė 60 eurų už megavatvalandę, dabar apie 40 eurų už megavatvalandę. Viena iš priežasčių ta, kad dujų kaina nukrito, nes Europoje atsirado šiltesni orai, bet kita minimali priežastis yra ir tai, kad kai kurie rinkos dalyviai pradeda prognozuoti, kad kažkokia dalimi rusiškos dujos sugrįš į Europos rinką“, – kalbėjo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Man tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kad kas nors Europoje galėtų svarstyti tokio pobūdžio susisaistymą su Rusija, apeinant ir kitas valstybes. Tai buvo geopolitinė didelė klaida“, – sakė K. Budrys.
Gavo daugiau nei 20 milijardų eurų
Iki karo už iškastinį kurą Vokietija Rusijai mokėdavo po kelis milijardus eurų kiekvieną mėnesį. Bet dabar šis srautas sumenkęs – per visus 2024-uosius Vokietija Rusijai sumokėjo apie pusantro šimto milijonų.
Europa iki karo per metus Rusijai už iškastinį kurą sumokėdavo apie 150 milijardų eurų. Bet milijardai rusams plaukia ir toliau. Pernai europiečiai rusams pervedė daugiau nei 20 milijardų eurų už iškastinį kurą.
„Prekyba energetika su Rusija Europoje yra labai apribota, bet valstybės, norėdamos susimažinti dujų kainą ir padidinti ekonomikos ir verslo konkurencingumą, to imasi. Tai, manau, kad politiniai standartai yra žemesni negu ekonominiai standartai“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Daugiausia Europoje rusams pernai už iškastinį kurą sumokėjo Vengrija – virš 4 milijardų eurų. Iš karto po jų rikiuojasi Prancūzija, Slovakija ir Ispanija. Europoje vis dar yra veikiantys rusų dujotiekiai ir naftotiekiai, be to, suskystintos dujos gabenamos ir laivais.
„Kai kurioms valstybėms yra sudėtinga taip greitai nueiti nuo gamtinių dujų dėl to, kad priklausomybė buvo labai didelė. Bet ką mes matome trečiaisiais karo metais, jeigu kalbame apie suskystintas gamtines dujas, tai importas į Europą padidėjo. Ne tai, kad kai kurios valstybės bando atsisakyti, bet jos dar ir didina savo importą ir priklausomybę nuo Rusijos“, – teigė CREA analitikas Petras Katinas.
P. Katinas dirba tarptautiniame Energetikos tyrimų centre ir su kolegomis suskaičiavo, jog Rusija kasmet vis dar gauna šimtus milijardų eurų už savo gamtinių išteklių pardavimą. 2022-aisiais net gavo kur kas daugiau pajamų dėl išaugusių naftos ir dujų kainų. Nors jos galėjo būti dar didesnės.
„Teko nukreipinėti šituos visus srautus į Aziją, padidėjo transportavimo dienų skaičius, reiškia, turi daugiau mokėti už transportavimą, plius Azijos valstybėms jie turėjo pardavinėti naftą su tam tikra nuolaida, kad jos pirktų“, – aiškino analitikas.
Mūsų tarnybų vertinimu, Rusija pinigų karui ir tolimesnei konfrontacijai su Vakarais turi ir turės. O dauguma eilinių rusų sutinka ir neprieštarauja, kad Kremlius ir toliau kištų dideles sumas į karo mašiną.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
