Lietuvos europarlamentarai nėra vieningos nuomonės, ar Europos Parlamente (EP) reikia inicijuoti rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo reaktoriaus darbo pratęsimo.
Lietuvos atstovų EP nuomonės išsiskyrė penktadienį Seime diskutuojant su Užsienio reikalų komiteto nariais.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narė Laima Andrikienė sako, kad Lietuvos atstovai EP galėtų susitarti ir visi kartu rinkti parašus savose frakcijose. Rezoliuciją būtų siekiama patvirtinti plenarinėje parlamento sesijoje, ji turėtų konsultacinį pobūdį.
"Manau, kad rezoliucija yra labai reikalinga. Ir nors valstybės narės turi priimti sprendimą, jeigu mes norime pakeisti, arba kažkokias išimtis padaryti savo Stojimo sutartyje, atidėti Ignalinos atominės uždarymą, parlamento pozicija yra nepaprastai reikšminga ir reikalinga ir tai būtų apsisprendimo tam tikras argumentas. Argumentas apsisprendimo ir valstybėms narėms", - po posėdžio sakė L.Andrikienė.
Tuo metu EP Socialistų frakcijos narys Justas Paleckis sako, kad rezoliucija nėra pats veiksmingiausias būdas, siekiant pratęsti antrojo IAE bloko darbą. Pasak J.Paleckio, bandant priimti rezoliuciją EP, Socialistų frakcijos nuomonė išsiskirtų. Politikas leido suprasti, kad jo frakcijos lyderiai šiuo klausimu yra nusiteikę skeptiškai.
"Socialistų frakcija būtų prieš tai, kad tokia rezoliucija būtų ruošiama. Aš jau kalbėjau su frakcijos vadovybe ir, pirmiausia, mūsų frakcija susiskaldytų, antra - tai būtų grynai toks simbolinis-moralinis įpareigojimas", - Seimo UR komiteto posėdyje pasakojo J.Paleckis.
Jis informavo apie savo pokalbį su Socialistų frakcijos lyderiu iš Vokietijos Martinu Schulzu. Anot J.Paleckio, M.Schulzas yra kalbėjęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel bei kitais šios šalies lyderiais, kurie neva teigia, jog raktas IAE antrojo bloko pratęsimo atveju yra valstybėse narėse, o ne EP.
"O čia, sako, tik gali būti jeigu ir bus tokia rezoliucija, bus toks tuščias šūvis", - sakė J.Paleckis.
Tuo metu Sąjungos "Už tautų Europą" frakcijos narys Eugenijus Maldeikis komiteto posėdyje Seime teigė manąs, kad klausimo sprendimas glūdi susitarimuose tarp valstybių. Pavyzdžiui, Prancūzijos pirmininkavimo pusmečiu 2008-ųjų birželį-gruodį esą galima bandyti paremti prancūzus elektros energetikos rinkos liberalizavimo klausimais, o šie, savo ruožtu, galbūt paremtų Lietuvą dėl IAE.
Prancūzija laikoma viena aktyviausių atominės energetikos rėmėjų Europoje, todėl iš šios šalies tikimasi bent menkos paramos.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo iki 2009 metų uždaryti IAE, tačiau paaiškėjus, jog naujoji jėgainė gali būti pastatyta tik 2015-2018 metais, o elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją - apytiksliai 2012 metais, pradėta svarstyti apie galimybę pratęsti IAE antrojo reaktoriaus darbą.
