Vienas iš Švietimo darbuotojų profsąjungos lyderių Eugenijus Jesinas mano, jog sistema skendi chaose, o ją žlugdo ne vient tik beatodairiškas pinigų karpymas.
- Premjeras Andrius Kubilius neseniai vykusius protestus, kuriuose dalyvavo ir jūsų organizacija, atsisakanti pasirašyti nacionalinį susitarimą, apibūdino, kaip konkurencijos tarp skirtingų profsąjungų išraišką. Ar tikrai nėra taip, kad tiesiog stumdotės dėl įtakos su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija (LŠMPSF)?
- Kokia gali būti konkurencija su neveikila "geltonaja" profsąjunga,kuri tik imituoja savo veiklą ir plagijuoja mūsų siūlymus bei reikalavimus? Kodė jie suskubo pareikšti,kad sutinka kartu dalyvauti derybose ir smerkia mūsų pasitraukimą? Manau,kad būtent dėl to ,kad negirdės racionalių siūlymų,pastabų ir negalės jų panaudoti savo "veikloje. Manau,kad premjeras neturi objektyvios informacijos šiuo klausimu,o antrą vertus gal toks vertinimas yra naudingas valdžiai viešųjų ryšių prasme.Juk ne be reikalo sakoma: "kur du pjaunasi ...".
- Teigiate, kad vyriausybė renkasi tą prosąjungą, kuri yra linkusi su viskuo sutikti?
- Taip. Tai yra faktas. Juk LŠMPSF net nesiteikė paremti mūsų streikų, kai dėl algų pakelimo kovojome su ana valdžia. Mums, noriu priminti, buvo pavykę iškovoti algų padidinimą daugiau nei 40 proc. Smagu tai, kad minėtai „profsąjungai“ priklausantieji mūsų iškovojimais pasinaudoti neatsisakė.
- Tačiau požiūris į konkrečias kovos formas ir nedalyvavimas konkrečiame streike nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį profsąjungą jau galima vadinti kišenine. A. Kubilius pabrėžia, kad kalbasi su visais, kas kalbasi su juo. Gal tiesiog jūs nesate atviri dialogui?
- Žinoma, kad kriterijus nėra vientelis. Jų „profsąjunga“ daugiausia veikia pietryčių Lietuvoje. Tai štai – būtent ten bazinė alga sumažinta jau nuo rugsėjo mėnesio, kai visur kitur – nuo spalio pradžios. Tai labai dailiai iliustruoja organizacijos veiklumą bei įtaką.
- O jūs ar sutinkate, kad sunkmečiu reikia taupyti? Ar yra kokių nors kitų rezervų lėšų karpymui šveitimo srityje?
- Yra. Tai žinome ne tik mes. Tai pripažino ir Švietimo bei mokslo ministras. Racionalizuojant švietimo valdymą galima sutaupyti apie 300 milijonų litų. Ministerija aplipusi viešosiomis įstaigomis, apskričių administracijų ir švietimo skyrių lygyje yra daugybė nereikalingų pareigybių ir neracionaliai naudojamų pinigų. Pagaliau, išlaidos švietimui mažėja natūraliai, nes į mokyklas šiemet atėjo 25 000 vaikų mažiau.
- Ar kovojate tik dėl atlyginimų, ar turite valdžiai pretenzijų dėl ugdymo proceso? Susidaro įspūdis, kad reforma niekaip nenori baigtis, daug kartų kaitalioti vertinimai, nuolat eksperimentuojama su egzaminavimo tvarkomis, dalykų pasirinkimais.
- O kaip gi? Pažiūrėkita, kas daroma su vadinamuoju A lygio ir B lygio mokymu. A lygis tai tas, kuris jau ruošia valstybiniams egzaminams ir studijoms. A lygį pasirinkus nedideliam skaičiui vaikų, jis sujungiamas su B lygio grupe ir vėl sėdi visa klasė – iki 28 vaikų. Taip ne tik pedagogai praranda valdandas ir pinigus, bet ir aukštesniu lygiu mokytis norintys vaikai „nusodinami“. Nukenčia ir moksleivių interesai.
Ugdymo proceso planai gimsta ministerijos koridoriuose, švietimo skyrių kabinetuose. Į praktiškai dirbančių pedagogų nuomonę niekas neatsižvelgia. Švietimo reforma tapo nuolat – du dešimtmečius vykstančiu procesu ir niekas nebežino, kaip iš tos košės išlipti. Profiliavimas tai reikalingas, tai nereikalingas, mokiniams leidžiama kaitalioti pasirinktus dalykus mokslo metų eigoje, skubinama ir spartinama tinklo pertvarka. Visa tai kelia chaosą.
- Kaip apbūdintumėte padėtį su moksleivių teisėmis ir pareigomis?
- Čia visiškai nėra jokio balanso. Moksleivių teises gina beribis kiekis teisės aktų, o mokytojas yra beteisis. Jis nebeturi joki svertų sudrausminti „hiperaktyvų“ (čia taip švelniai vadinu) mokinį, kuris kenkia ir kitiems vaikams. Tėvų ir moksleivių atsakomybės nėra jokios.
- Ką pasakytumėte apie tinklo optimizavimą? Ar galima jo išvengti?
- Viskam turi būti ribos. Konstitucija garantuoja mokslo prieinamumą. Koks čia prieinamumas, kai vaikas į mokyklą ir iš jos kelias valandas vežiojamas autobusu ir dar mokykloje praleidžia iki septynių valandų. Paskaičiuokite, kokio lgio išeina „darbo diena“.
- Ar tiesa, kad atlyginimai pedagogams realiai sumažėjo dešimtadaliu, kaip žadėjo valdžia?
- Ne. Realiai – apie dvidešimt procentų. Vidutiniškai iš mokytojo atėmė 600-700 litų.
