Iš ES Sanglaudos fondo Aplinkos ministerijos kuruojamiems projektams 2004-2006 m. ES paramos laikotarpiu numatyta skirti apie 307 mln. eurų (1,06 mlrd. Lt). Tačiau dalį šių pinigų Lietuvai gali tekti grąžinti, mat finansuojamų projektų kainos, anot A.Paulausko, didžiąja dalimi dėl aplaidaus galimybių studijų rengimo, ūgtelėjo maždaug milijardu.
Ieškos kaltųjų
„Projektai, finansuojami iš 2004-2006 m. Sanglaudos fondo lėšų, šiuo metu yra pabrangę beveik milijardu litų. Ši problema kelia pavojų projektų įgyvendinimui, gali atsitikti ir taip, kad mūsų valstybei gali būti taikomos sankcijos“, - „Respublikai“ sakė A.Paulauskas.
Pasak jo, milijardinę skylę tik iš dalies suformavo infliacija ar darbo jėgos trūkumas, tikroji priežastis neva yra aplaidumas. „Atkreipiau dėmesį į tai, kad procesas vyko be deramos atsakomybės. Buvo atliktos galimybių studijos, apytikriai apskaičiuota, kiek vienam ar kitam projektui reikės lėšų. Studijos turėjo bent jau atspindėti realią projektų vertę, bet daugeliu atvejų jos visiškai nerealiai parengtos: ne tik nepataikyta vienu ar keletu procentų, bet nurodyta du, tris ar keturis kartus mažesnės projektų vertės“, - piktinosi ministras.
A.Paulauskas teigė dabar mėginantis rasti būdą, kaip galimybių studijų rengėjus nubausti už neva aplaidų darbą. „Sutartyse nėra nustatyta jų atsakomybė. Kitaip sakant, jie padarė darbą, gavo pinigus, o paaiškėjus, kad jų darbas, švelniai tariant, nekokybiškas, nėra kaip prie jų prikibti“, - sakė pašnekovas.
Esą studijų rengėjų atsakomybės bus mėginama siekti vadovaujantis Civilio kodekso nuostatomis. Beje, dėl aplaidaus projektų rengimo pylos gali gauti ir valstybės pareigūnai.
Kol kas ministras nesiryžta nurodyti, kiek pinigų Lietuva gali netekti, tačiau pripažįsta, kad suma būtų septynženklė ar net didesnė. Su panašiomis problemomis esą gali susidurti ir kitos ministerijos.
Išmuš skylę biudžete
A.Paulausko teigimu, vienintelis būdas neprarasti ES paramos lėšų - lopyti atsiradusią skylę iš nacionalinio ir savivaldybių biudžetų. Iki 2010 m. tam esą prireiks maždaug pusės milijardo litų iš šalies iždo ir dar beveik 150 mln. Lt iš savivaldybių biudžetų. Šiemet, ministro teigimu, papildomų lėšų iš biudžeto gauti bus labai sunku, taigi vilkinamų projektų svorį labiausiai pajustų 2009 ir 2010 metų biudžetai.
„Jeigu projektų pabrangimas nebus kompensuojamas iš valstybės lėšų, europinių lėšų jiems pabaigti tikrai neužteks. Be to, turi būti koreguojami ir memorandumai su Briuseliu. Jeigu susitarsime su savivaldybe ir su Briuseliu, gal ir galėsime į 2010-uosius žvelgti drąsiau“, - vylėsi pašnekovas.
Jau kitą savaitę Lietuvos atstovai vyksta į Briuselį ir prašys peržiūrėti susitarimus. A.Paulausko žodžiais, su panašiomis bėdomis susiduria ir daugelis kitų naujųjų ES narių, kurios gauna Sanglaudos fondo lėšų, tai esą bus vienas pagrindinių Lietuvos argumentų.
Savivaldybės priešinasi
Ministro teigimu, juntamas nemenkas savivaldybių pasipriešinimas prabilus apie galimą jų iždų patuštinimą. „Kai kurios savivaldybės žiūri labai atsainiai: esą čia tik mūsų problema, o jie - tik paramos gavėjai“, - stebėjosi A.Paulauskas.
Be to, apie galimybes atsisakyti dalies pelno dėl suplanuotų projektų įgyvendinimo nenori kalbėti ir savivaldybės įmonės, dar aršiau priešinasi paramą gavusios privačios bendrovės.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad iš valstybės ir savivaldybių biudžetų būtų kompensuojamas tik projektų pabrangimas. Esą į savivaldybių galimybes bus žiūrima lanksčiai ir finansiškai silpnesnėms teks kompensuoti mažesniąją atsiradusių išlaidų dalį.
„Savivaldybės, manau, teisingai nurodė, kad visus projektus centralizuotai valdė ministerijos. Tai irgi viena iš projektų strigimo priežasčių. Tie projektai - vandentvarka, šiukšlių tvarkymas ir pan. - nėra kokia nors prabanga. Tai skirta žmonių gyvenimo kokybei gerinti, ir projektus su ES parama ar be jos vis tiek reikės įgyvendinti“, -
Šarūnas Černiauskas
