Ūkio ministerija skelbiasi jau paskirsčiusi verslui didžiąją dalį – beveik 4 mlrd.litų – savo administruojamos 2007–2013 m. laikotarpiui skirtos Europos Sąjungos paramos. Deja, ši injekcija ekonomikos neišgydė. Kitos ministerijos Europos pinigus dalija dar vangiau, tad prašviesėjimo Lietuvoje laukti ankstoka.
D. Kreivio pagyros
Po prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos strėlių Aplinkos ministerijai dėl iki šiol nepanaudotos ES paramos atliekų tvarkymo sistemai savo kiemą puolė šluotis ir opozicijos vis klibinamas ūkio ministras Dainius Kreivys. Nepraleido palankios progos pasigirti, kad Ūkio ministerija (ŪM), palyginti su kitomis, paskirstė daugiausia ES paramos lėšų, o daugiau nei 1,7 mlrd. litų jau spėjo ir išmokėti projektų vykdytojams. Vien šiais metais jau išmokėta arti 0,5 mlrd. litų.
D.Kreivys tvirtina, kad politinių oponentų kritika, esą ES parama nepasiekia verslo, yra laužta iš piršto, bet pripažįsta, jog dalis projektų iš tiesų pristabdyta. Ekonominės krizės nustekentos įmonės pačios stabdo investicijas ir delsia priimti arba atsisakyti skirtų ES paramos lėšų.
Bankų įkaitai
ŪM skirstomą ES paramą administruojančios Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorė Diana Vilytė aiškina, esą lėšų išmokėjimą paramos gavėjams stabdo tai, kad pastariesiems tampa sudėtinga finansuoti savo dalį.
„Vienos bendrovės dar ieško investuotojų, kitos – bankų, kurie suteiktų paskolas, – sako LVPA vadovė. – Pažymas apie galimas paskolas bankai teikė, bet dabar skolina labai atsargiai. Daug lietuviškų įmonių paskolas geresnėmis sąlygomis gauna, pavyzdžiui, Vokietijoje, nei mūsų bankuose“.
Pasak jos, būna atvejų, kai įmonės prašo atidėti veiklas norėdamos sulaukti geresnių laikų, nes jų planus aukštyn kojom apvertė krizė.
Neturi sviesto – nebus ir duonos
Kitoms ministerijoms panaudoti ES paramos lėšas sekasi dar prasčiau (žr. diagramą).
Nė 7 procentų septyneriems metams skirtos ES paramos lėšų nepaskirstė Vidaus reikalų ministerija. Šios ministerijos Regioninės politikos departamento Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas aiškina, kad ES parama skirta savivaldybėms, o šios projektus, remiamus ES lėšomis, planuoja atsižvelgdamos į savo biudžetų galimybes, nes minėtiems projektams įgyvendinti reikalingas kofinansavimas.
Kol savivaldybių biudžetuose švilpauja vėjai, apie Europos pinigus jos gali tik pasvajoti. Tačiau, pasak A.Grumado, tos lėšos, kurios jau buvo suplanuotos atsižvelgiant į savivaldybių sudarytus grafikus, naudojamos pagal planą.
Lauks pabaigos
Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė „Respubliką“ informavo, kad Finansų ministerija (FM) šiemet yra numačiusi panaudoti 89 mln. ES lėšų. Sutartys dėl visos šios sumos pasirašytos, ir už atliktus darbus jau išmokėta 40 proc. šiems metams skirtos sumos. Kitas lėšas planuojama išmokėti iki metų pabaigos.
„Mes administruojame tik techninės paramos lėšas, kurios skiriamos visų ES paramą administruojančių institucijų vykdomoms administravimo, vertinimo ir viešinimo veikloms. Todėl FM paramos lėšų panaudojimo sparta tiesiogiai priklauso nuo kitų institucijų įvykdytų įsipareigojimų“, – dėsto G.Balčytytė.
Pasak jos, didžiausia FM administruojamų lėšų dalis, kaip ir ankstesnėje finansinėje perspektyvoje, bus naudojama finansinio laikotarpio pabaigoje, kai reikės atlikti visų įgyvendintų projektų vertinimus, pateikti analizes ir išvadas.
Sigitas Besagirskas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius:
Ministras D.Kreivys skaičiuoja pasodintas bulves, bet ne surinktą derlių. Jis giriasi, kiek popierių pasirašė. Nė vienas ūkininkas, pasodinęs toną bulvių, šampano negeria, nes nežino, kiek prikas – gal dvi, o gal tik pusę tonos.
Dėl 70 proc. Europos pinigų pasirašytos tik sutartys. O mes skaičiuojame išmokėtas lėšas, jų tikrai labai nedaug. Be to, kai kurios jų jau gerokai pavėlavusios, ir klausimas, ar įmonės ims, mat inovatyvūs dalykai greitai pasensta. Paramos agentūra technines specifikacijas vertina 6 mėnesius ir ilgiau, o per tą laiką konkurentai iš kitų valstybių spėja mus aplenkti, pradėdami gamindami produktą pigiau ir efektyviau.
Apskritai inovacijų rėmimo srityje Lietuvoje tebėra stagnacija, ES parama pas mus orientuota į priemones, kurios efektyvios tik trumpą laiką.
Alia ZINKUVIENĖ
