Pasak buvusio Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovo Sauliaus Kuto, tokioje situacijoje svarbu reikalauti ne tik Baltarusijos, bet ir reaktoriaus gamintojo - Rusijos kompanijos „Rosatom“ atsakymų.
S.Kuto teigimu, iš oficialaus Baltarusijos energetikos ministerijos pranešimo susidaro įspūdis, kad reaktorius iš tikro galėjo nukristi ir būti pažeistas.
Jis aiškino, kad Astravo AE įrenginėjamus VVER-1200 tipo reaktorius į jėgainę reikia gabenti paverstus, vėliau juos reikia pastatyti vertikaliai, tad galėjo įvykti incidentas, kai perkeliamas reaktoriaus korpusas nukrito.
„Tai labai panašu į tai, atliekant takelažinius darbus - pervežant į tą vietą iš tikrųjų, galėjo nukristi, labai panašu į tiesą“, - BNS sakė S.Kutas, komentuodamas oficialią Baltarusijos informaciją.
Baltarusijos energetikos ministerija antradienį pranešė, jog pagal generalinio rangovo „Atomstrojeksport“ pateiktą informaciją, „neeilinė situacija Astravo AE susidarė reaktoriaus korpuso saugojimo aikštelėje atliekant takelažinius darbus perkeliant jį horizontalioje padėtyje“.
Anot buvusio VATESI vadovo toks incidentas yra rimtas, o Lietuvai reikia prašyti atsakymų dėl reaktoriaus būklės ne tik iš Baltarusijos, bet ir iš paties reaktoriaus gamintojų.
„Aš manau, kad tas incidentas rimtas, kadangi bet kuriuo atveju negalima su branduoliniais įrenginiais taip elgtis, negalima jų mėtyti, trankyt ir jis turi būti nuodugniai patikrintas, kadangi jis nėra tuščias - jame ir viduje yra visokių dalykų. Jis tikrai turi būti ištirtas nuodugniai ir kadangi prie pat mūsų yra, mes turime pareikalauti, kad jie pateiktų ne tik baltarusių, bet ir gamintojo (atsakymus - BNS)“, - teigė S.Kutas.
Jis teigė, kad reaktoriaus korpusą gali tekti grąžinti gamintojui remontuoti, o gal net gaminti naują korpusą.
„Gali būti net taip, priklauso nuo to, kas jam nutiko. Aš neatmetu tos galimybės, kad gali reikėti jį remontuoti, o gal net ne remontuoti, o naują gaminti“, - aiškino S.Kutas.
Anot jo, nors incidentas šiuo metu pavojaus ir nekelia, mat statybų metu reaktoriuje nėra radioaktyvių medžiagų, tačiau šis incidentas gali atsiliepti jėgainės darbui ateityje.
Baltarusijos energetikos ministerija antradienį patvirtino, jog statant Astravo AE susidarė „neeilinė situacija“, nors rangovas„Atomstrojeksport“, kuris priklauso korporacijai „Rosatom“, kiek anksčiau antradienį paneigė žiniasklaidos pranešimus apie galbūt įvykusį dar vieną incidentą AE statybos aikštelėje.
Informacija gąsdina
Baltarusijos žiniasklaida pranešė, jog liepos 10-ąją Astravo AE atliekant reaktoriaus įrengimo bandymus, iš 2-4 metrų aukščio krito 330 tonų svorio agregatas, įvykio vieta aptverta, stebima ir ypatingai saugoma.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad netoli Lietuvos statomoje atominėje elektrinėje pasikartojantys incidentai rodo, kad Lietuvos nuogąstavimai dėl jėgainės saugumo yra pagrįsti.
Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS pirmadienį sakė, jog pasitvirtinus informacijai, kad Astravo AE nukrito montuojamo reaktoriaus korpusas, jis turėtų būti grąžintas gamintojui ir suremontuotas.
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, netoli Lietuvos statančios Astravo AE, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto, statomo vos 20 km nuo šalies sienos, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Pirmąjį 1,2 gigavatų galios reaktorių Astravo AE planuojama baigti 2018-ųjų pabaigoje, o tokios pat galios antrąjį reaktorių – 2020 metų viduryje.
