tai prezidentavimo pradžioje p. Nausėda nebuvo toks arogantiškas ir pasipūtęs. Matyt neišlaikė išbandymo valdžia.

turgaus bba, ne jokia ekspertė

Konservų ruporė vadinama eksperte

Nejau konservatorių „komjaunuoliai“ nesuvokia, kad taivaniečiai juos mausto kaip vaikus
Taivaniečių atstovybės vadovas E. Huang teigia, kad Taivanas aktyviai palaiko ir remia Kijevą, o Lietuvą laiko moraline supergalia.
Deja, Taivanas elgiasi kaip gudri ir praktiška valstybė, kuri nesibodi rankas pasišildyti net iš karo Ukrainoje.
Kai sausio 20–27 dienomis Seimo narių delegaciją, vadovaujama konservatorius M. Maldeikio mėgavosi Taivano valdžios dėmesiu Taipėjuje, leidinys „Taiwan Reporter“ bei tiriamosios žurnalistikos centras „The Insider“ paskelbė, jog Taivano įmonės Kremliaus karo pramonės bendrovėms tiekia metalo apdirbimo stakles.
Tyrimas atskleidė, jog Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei. Nepaisant įvestų sankcijų, ši įranga iš Taivano į Rusiją keliauja per trečiąsias šalis.
2023m. duomenimis beveik pusė Rusijos iš Turkijos importuotų staklių buvo surinktos Taivane. Apgailėtina ir tai, kad Taipėjus ginklams gaminti stakles parduoda ne Kijevui, o Maskvai!?
Net ir ''konservatoriai'' turėtų suvokti, kad rinkoje prekiaujama ne dvasinėmis vertybėmis bet realiomis prekėmis.
Kokią pokerio partiją 2018 metais Š. Stepukonis ir „BaltCap“ sulošė su Landsbergiais?
Kokią pokerio partiją 2018 metais Š. Stepukonis ir „BaltCap“ sulošė su Landsbergiais? Kodėl Šarūnas Stepukonis jautėsi toks ramus taškydamas „BaltCap“ milijo...
Lėšos gynybai - iškoti ten, kur neracionaliai taškomi pinigai.
Kodėl Šarūnas Stepukonis jautėsi toks ramus taškydamas „BaltCap“ milijonus?
Nacionalinį stadioną Vilniuje statančio „BaltCap“ buvęs vadovas Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti kelias dešimtis milijonų eurų. Nukentėjo ne tik stadiono statybos, bet ir pensijų fondai. Ikiteisminio tyrimo kontrolę jau perėmė Europos prokuratūra.
Tačiau iki šiol gaubia paslaptis, kokią pokerio partiją 2018 m. Šarūnas Stepukonis ir „BaltCap“ sulošė su Landsbergiais.
To nepavyko išsiaiškinti net specialiajai Seimo tyrimo komisijai 2019 - 2020 m. tyrusiai galimą neteisėtą įtaką Lietuvos politikams.
Žlugus valstybinės „Lietuvos energija“ planams už vartotojų pinigus bendrovei priklausančiame sklype Vilniuje, Gervėčių g. 4, statyti Landsbergių šeimos verslui privačią mokyklą, buvo imtasi plano „B“. „Lietuvos energija“ iš Šarūno Stepukonio vadovaujamo „BaltCap“, kaip matyti, už gerokai didesnę nei rinkos kainą, nupirko aštuonių vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
Gerai uždirbę iš šio sandorio, Š. Stepukonis su „BaltCap“ ėmėsi patys „Karalienės Mortos“ mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybos projekto, iš Landsbergių šeimos už „vieną“ eurą įsigytame sklype Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Svarbi detalė šioje istorijoje tai, kad „Lietuvos energija“ šios mokyklos statybai į „BaltCap“ „delegavo“ savo darbuotoją, kuris prieš tai ir rūpinosi vėjo jėgainių parko pirkimu iš Šarūno Stepukonio fondo.
Tačiau tiek G. Landsbergis, tiek jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų mokyklos statybomis susijusios įmonės atsisakė Seimo komisijai paaiškinti ir pateikti dokumentus, kurie pagrįstų šį sandorį. Imtis tyrimo, ar toks sandoris neturi politinės korupcijos požymių teisėsaugos institucijos tuomet neišdrįso. Gal Europos prokurorai bus kietesni?

O, kiek tvarto pateliu susoko ginti amzinaja kolaborantu dinastija...
Kodel GN toks neryztingas, kodel nusikalteliai vis dar laisveje ir valdzioje ir toliau naikina LIETUVA?
"Ignas Vėgėlė
12 val. ·
Kol rutuliojasi neskaidrios nacionalinio stadiono “koncesinės“ statybos, aš tęsiu tai, ką mūsų valdžia nori pamiršti: toliau reikalauju atsakomybės dėl mūsų 160 milijonų, atsidūrusių ESO kišenėj.
Prokuratūros prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą. Ši perdavė klausimą nagrinėti STT. STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį vėl apskundžiau prokuratūrai. Šie skundai nenuėjo veltui. Vykstant tyrimams paaiškėjo skandalingų detalių.
ESO jau 2018 metais galėjo žinoti apie tai, jog nepagrįstai vartotojams skaičiuoja aukštas elektros skirstymo paslaugos kainas. Tačiau, nepaisydama to, aukštas skirstymo paslaugos kainas skaičiavo ir toliau iki pat 2020-ųjų.
2018 metais tarp ESO ir VERT kilo ginčas dėl skirstymo paslaugos kainos skaičiavimo metodikos. Tuomet VERT nurodė, jog ESO vartotojams turi grąžinti iš vartotojų nepagrįstai surinktus 53,5 milijonus Eur. Nesutikdama su tokiu metodikos aiškinimu ir taikymu, ESO apskundė VERT sprendimą teismui. Gavusi VERT atsiliepimą bei susipažinusi su nepriklausomų turto vertintojų atskaita ir nepriklausomo auditoriaus išvadą, kuriose, be kita ko, buvo įvertinta reguliacinė aplinka, 2019 m. skundo atsisakė. Šie faktai, liudija, kad ESO jau 2018 metais galėjo žinoti, kaip tiksliai skaičiuoti kainas vartotojams ir investicijas pagal nustatytą VERT metodiką. Tai taip pat reiškia, kad nuo 2018 metų ESO atliekami veiksmai, toliau skaičiuojant aukštą vartotojams skirstymo paslaugos kainą (ir atitinkamai tinkamai neinvestuojant gautų sumų į infrastruktūros atnaujinimą), galimai nėra tiesiog „nepagrįsti“ ar klaidingi, kaip iki šiol buvo teigiama, bet ir neteisėti.
Kodėl taip galėjo elgtis ESO? Nes bendrovė, kuri turi planų vykdyti akcijų pardavimą per akcijų biržą, siekia kuo geresnių pajamų, pelno bei išmokėtų dividendų rodiklių pasiekimu. Šie rodikliai yra pagrindiniai, vertinant bendrovės akcijas. Kuo aukštesni bendrovės pajamų, pelningumo ir investicijų grąžos (pvz., išmokėtais dividendais) rodikliai – tuo didesnę kainą už įsigyjamas akcijas investuotojai yra pasirengę mokėti. Tai, kad AB Ignitis grupės akcijų pardavimas privatiems investuotojams (IPO) buvo vykdomas 2020 metais – būtent tuomet, kai keletą metų iš eilės ESO rinko iš vartotojų aukštas elektros skirstymo kainas, žinoma, grynas sutapimas. Primenu, tuo metu ESO 100 procentų priklausė AB Ignitis grupei. Po akcijų pardavimo (IPO) daugiau nei ketvirtis AB Ignitis grupės akcijų atsidūrė privačių asmenų rankose. Ta pačia dalimi tapo privati ir ESO (kaip dukterinė AB Ignitis grupės bendrovė). Be to, bendrovės pajamų, pelningumo ir dividendų rodikliai tiesiogiai lemia bendrovės darbuotojų darbo vertinimą (tolesnį darbą), o taip pat ir jų atlyginimus (premijas ir/ar atlyginimą nuo rezultato).
Po šių faktų paaiškėjimo, man beliko tik vienas klausimas, ar prokuratūrai užteks drąsos ir pasiryžimo ginti teisingumą. Suprantu, kad nelengva. Kai teisingumo negina nei vienas valstybės vadovas. Juk nei vienas – nei Prezidentas, nei Premjerė, nei ministras – net nepareikalavo šios istorijos nuodugniai ištirti. O būtent šie valstybės vadovai ir pareigūnai privalo ginti visuomenės interesą, privalo kurti ir įgyvendinti skaidrią monopolijas reguliuojančią ir konkurenciją skatinančią politiką, kuri lemtų ekonomikos augimą, būtų naudinga daugumai, o ne išrinktiesiems.''