Po nesėkmingų rinkimų Lietuvos krikščionių demokratų-tėvynės sąjungos pirmininko vietą užėmė Laurynas Kasčiūnas.
Apie šio reiškinio poveikį Lietuvos politiniam gyvenimui TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su komunikacijos specialistu Karoliu Vaitkevičium.
Žmonės pavargo nuo naujienų
Ko gero, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje po Seimo rinkimų nepraėjus nė pusei kadencijos, vienas po kito žlunga valdžią laimėjusių partijų pirmininkai. Kaip jūs aiškinate šį reiškinį ir kokie bus jo padariniai?
Visi skandalai, bent jau viešojoje erdvėje, labai greitai atsispindi ir reitinguose, ir žmonių nuomonėje. Jei pastebėjote, Lietuvoje žmonės linkę greitai bausti politikus – nesvarbu, ar tai įtarimai, ar tik kalbos. Tokie dalykai labai greitai „prilimpa“ prie politikų ir iškart atsispindi apklausose. Dažnai, ypač dabar, matome, kad net ir didesni valdžios darbai, pavyzdžiui, pensijų pinigų išmokėjimas, to neatsveria. Naujausi Vyriausybės reitingai rodo, kad 71 proc. ją vertina neigiamai, nors neseniai į rinką buvo paleista apie 4 mlrd. eurų iš lėšų, kurias žmonės gali pasiimti. Akivaizdu, kad net ir tai negelbėja. Todėl kyla klausimas – kas bus toliau?
Kokios to priežastys? Ar valdžia nesugeba iškomunikuoti, kad padarė gerą darbą žmonėms, grąžindama tuos pinigus?
Visada lengva kaltinti komunikaciją. Iš tiesų yra politikų, kuriems ji nesiseka, yra ir tokių, kuriems sekasi – turime gerų pavyzdžių, kai žmonėms gebama paaiškinti sprendimus. Tačiau reikia pastebėti, kad gyvename didžiuliame komunikacijos triukšme. Daug pseudoįvykių: kas ką pasakė, kas apie tai ką pasakė. Sukamės nuolatiniame naujienų sraute, nors realių, reikšmingų įvykių nėra tiek daug. Taip, yra korupcijos skandalų, yra sprendimų, bet jų nėra tiek daug, kiek apie juos kalbama. Dėl to susidaro didelis komunikacinis triukšmas, kuris vargina.
Tai matyti ir, pavyzdžiui, „Nemuno aušros“ komunikacijoje, kuri pamažu radikalėja. Norint išlikti įdomiam tokiame triukšme reikia vis labiau šokiruoti, o tai ilgainiui vargina publiką. Tokį tempą išlaikyti ketverius metus, ypač galvojant apie rinkimus, yra sudėtinga. Reitingai tai rodo – net ir šios partijos populiarumas mažėja, nors ji akivaizdžiai dirba savo auditorijai ir jos neplečia.
Ką daryti partijoms?
Vis dėlto korupcijos skandalai pirmiausia yra partijų vadovų problema. Partijos pakeitė vadovus – socialdemokratai turi vieną Mindaugą Sinkevičių, demokratai dabar turi Virginijų Sinkevičių. Galbūt tai padės išgelbėti šias partijas?
Reikėtų atskirti socialdemokratus ir demokratus, nes jų padėtis nėra vienoda. Socialdemokratai laimėjo rinkimus, turi galimybę formuoti valdžią ir per pastaruosius dvejus metus jau turėjo net kelias tokias galimybes. Demokratų situacija sudėtingesnė – jų pagrindinis ir labiausiai matomas lyderis Saulius Skvernelis yra pašalintas iš politinio lauko, todėl partija tam tikra prasme yra paralyžiuota. Jiems kyla išgyvenimo klausimas: ar bandyti grįžti į valdžią ir parodyti rezultatus rinkėjams, ar likti opozicijoje, kur jau yra daug stiprių ir gerai žinomų lyderių.
Ką patartumėte daryti Virginijui Sinkevičiui?
Grįžti į Lietuvą – tikriausiai reikėtų pradėti nuo to. Labai sunku nuotoliu vadovauti partijai ir būti aktualiam Lietuvoje, kai fiziškai esi kitur. Vilijos Blinkevičiūtės fenomenas parodė tą patį. Yra du keliai: galima grįžti kaip Dalia Grybauskaitė ir tapti prezidentu, arba likti ten. Tačiau bet kuriuo atveju būti aktualiam Lietuvoje iš tolo yra sudėtinga.
O kur matote socialdemokratų problemą?
Manau, jie yra įstrigę komunikacijos krizėje ir, panašu, artimiausiu metu iš jos nesiruošia išeiti. Jie blaškosi tarp pragmatinių sprendimų ir bandymo išlaikyti vertybinę poziciją. Krizių komunikacijoje sakoma paprastai: kuo greičiau užbaik krizę ir pereik į „reabilitacijos“ etapą. Kuo ilgiau krizė tęsiasi, tuo daugiau žalos ji daro. Patys socialdemokratai pripažįsta, kad partnerystė su „Nemuno aušra“ jiems nėra patogi ir daro žalą.
Jei jie aiškiai pasakytų: „Mes liekame nepaisant visko“, tai būtų sprendimas. O kai sakoma „išeisime arba neišeisime“, tai atrodo kaip silpnumas ir įstrigimas. Lietuviai linkę vertinti tvirtumą ir aiškumą politikoje, o to dabar trūksta. Tai atsispindi ir reitinguose.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Su ožio elertė reikėjo pasitvarkyti dar praeitais metais o ne vilkinti toliau nežinia iki ko. Turiu prastą nuojauta kad tvarto gėbistai ir čia apžais nevykėlius, - ryškus vienintelis lyderis koalicijoje, - ŽEMAITAITIS.
- Todėl beveik visi kasčiūnai, nielsenai, sinkevičiai, bankomatai nori jo kaip nors atsikratyti ir pažeminti.
Socdemai, turėjo lyderį, Malinauską, per gerą jiems, leido tvartui jį apdergti ir patys prie to prisidėjo, - nugalėjo menkystos vidutinybės...- tas pats įvyko ir tvarte su Ušacku.
