Apie tai laidoje pasakojo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ar pasikeitus Vengrijos valdžiai viskas susitvarkys?
Naujos sankcijos Rusijai, 20 paketas vis dar nėra priimtas, parama Ukrainai stringa ir viso to kaltininkė yra Vengrija ir jos „veto“. Vis dėlto Vengrijoje vyks rinkimai šį savaitgalį, apklausos tarsi prognozuoja, kad, galbūt, laimėti galėtų ir opozicija. Ar dabar yra manoma, kad gali pasikeisti valdžia Vengrijoje ir nereikėtų priemonių imtis dėl to, kad ji blokuoja paketus? Negana to, jos politikai turi labai aiškius ryšius su Kremliumi, kaip Vengrijos užsienio reikalų ministras bendrauja su Kremliaus užsienio reikalų ministru. Ar manoma, kad rinkimai bus ir gal valdžia pasikeis?
K. Budrys: Aš manau, kad tai būtų ydingas priėjimas viską statyti vien tik ant valdžios pasikeitimo. Mes tada iš karto suponuojame ir savo veiksmus, kad mes norime valdžios pasikeitimo. Tada atsiranda plona riba, kur mes pradedame kištis į kitos valstybės vidaus reikalus. Man atrodo, kad lūkestis turėtų būti iš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės laikytis Europos Sąjungos sutarties.
Ten yra labai aiškiai deklaruotų principų, tai yra sąžiningo, bendradarbiavimo, solidarumo ir vieningumo. Kai mes matome, kad valstybė pradeda veikti visiškai priešingoje stovykloje, pradeda veikti su valstybe, kuri turi priešiškų mums interesų, ir kolaboruoti, atskirais atvejais perdavinėti jautresnę informaciją, tada kyla klausimų, kaip mes iš viso galime funkcionuoti ir kokia už tai yra atsakomybė.
Jeigu tai būtų NATO klausimas, mes turime numatę procedūras, kaip yra įvertinama, ar buvo atskleista informacija, ar ne. Galų gale, yra teisės praradimas dirbti su informacija. Valstybė gali prarasti galimybę prieiti prie tam tikros informacijos Europos Sąjungoje. Mes tokių aiškių taisyklių neturime, bet Lietuva tikrai nepaliks to klausimo. Dirbame su savo nuolatine atstovybe, kad Europos Sąjungos taryboje tas klausimas būtų keliamas tiek „procedūriškai“, tiek politiškai.
Aš negaliu sau leisti sėdėti prie stalo ir aptarinėti Lietuvai svarbių interesų, tiesiogiai gyvybinius interesus liečiančių klausimų su žmonėmis, kurie po to pasiima ragelį ir raportuoja viską mūsų priešininkams. Tai nėra diplomatija. Tai yra vienas labai svarbus, manipuliavus elementas, kurį naudoja vengrų politikai, kurie kolaboruoja su priešininkais.
Tai yra tai, kad neva diplomatija leidžia mums bendrauti su visais ir mes turime ieškoti kontaktų, spręstis klausimus. Aš pritariu šitam teiginiui. Taip, diplomatija ir buvo išrasta tam, kad karų nebūtų, kad eitume ir pasišnekėtume, kad susiderintume žodyną, kad bandytume išspręsti klausimus. Šitoje vietoje, tai ne apie diplomatiją.
Kai mes sėdime užsienio reikalų taryboje ir su vienu iš tų ministrų aptarinėjame mums svarbius klausimus, priiminėjame sprendimus, koordinuojame pozicijas, mes ten nesėdime dėl diplomatinio pratimo, tai yra sprendimų priėmimo vienetas. Jeigu jis yra kiauras, jeigu yra skylė jame, tai arba mes tas skylę užkišame, arba mes kažkaip kitaip sprendžiame.
Mes šito klausimo taip nepaliksime. Taip, rinkimai yra svarbus veiksnys. Žiūrėsime, kas po to pasikeis, bet net ir pasikeitus valdžiai šiuos klausimus Vengrija turės atsakyti su visomis pasekmėmis. Mes nebegalėsime taip dirbti niekada daugiau, kaip dirbome iki šiol, kol yra šita kiaura skylė. Man profesiškai yra absoliučiai nepriimtina sėdėti prie stalo, kai žinai, kad kažkas yra priešininko stovykloje. Čia mes neturime žaisti šaradų.
Ką turėtų daryti Europos Sąjunga?
Koks yra mūsų siūlymas? Kad būtų kažkoks mechanizmas, kuris atribotų Vengrijos dalyvavimą ar kitos valstybės, kuri darytų kažką panašaus?
K. Budrys: Kol nėra garantijų, kad kas nors prie stalo netekina informacijos, jos neperdavinėja ir nebendradarbiauja su priešininku, mes negalime aptarinėti tų temų. Mes tada turėsime išiminėti tam tikras temas, aptarinėti jas kituose formatuose, o ne vieningai prie 27 valstybių stalo.
Aš jau nekalbu apie tai, kad dabar jau yra aišku, iš kur yra tas sisteminis blokavimas bendrų pareiškimų. 60 proc. visų bendrų pareiškimų yra užblokuota vienos valstybės. Iš jų yra blokuojamos priemonės, kurios leistų sustiprinti Ukrainos pozicijos, tiesiogiai mūsų saugumo interesus liečianti situacija. Aš matau norą visą tai nuspausti į apačią.
Tai galbūt kažkokie incidentai atsitiko, kažkas pašnekėjo? Ne, tai yra labai rimta ir mes turėsime apie tai kalbėti. Yra numatytos priemonės Europos Sąjungos sutartyje, kaip yra apribojama valstybėms balsavimo teisė, bet tai yra sprendimų priėmimo teisė ir tuo keliu reikia eiti pagal septintąjį straipsnį, nes Vengrija akivaizdžiai nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų.
To yra negana. Reikės atsakyti ir už šitą situaciją. Bendrai Europos Sąjunga su savo sprendimų priėmimu atsiduria iššūkių zonoje, nes taip pat turime kalbėti ir apie tai, kaip ateityje priiminėsime sprendimus, turėsime dar vieną valstybę. Tai ką, kiekvienu atveju sėdėsime, žiūrėsime į kalendorių, lauksime rinkimų ir vilsimės laikydami kryžiukus kišenėse, kad viskas bus gerai? Ar tada tikrai mums tokios organizacijos reikia?
„Nemuno aušros“ santykiai su Vengrija
Dar ganėtinai šiltus santykius su Vengrijos užsienio reikalų ministru turi valdančiosios koalicijos Lietuvoje atstovai, „Nemuno aušra“. Buvo susitikimas ir Šiauliuose tarp partijos pirmininko ir paties ministro, kuris paskui raportuoja europinių susitikimų turinį Kremliui, vyko susitikimai ir pačioje Vengrijoje. Ar tai vis dar matote kaip partinę diplomatiją? Ar dabar jūsų požiūris į tai keičiasi, kai aiškėja, kad viskas tekinama Rusijai?
K. Budrys: Mes negalime uždėti žinojimo žmonėms, kurie, galbūt, nežinojo tam tikros informacijos. Tai būtų daryti klaida, iš ateities arba iš šiandienos taško žiūrėti į praeitį ir mūsų šiandienos žinojimą uždėti žmonėms, kurie, galbūt, to nežinojo. Aš vis tiek darau tokią prielaidą, kad tam tikra informacija, galbūt, negalėjo būti žinoma.
Galbūt manoma, kad natūraliai tokios euroskeptiškos ir antidemokratinės jėgos atsiranda Europoje, kurios turi kitokį požiūrį į užsienio politiką. Dabar matome, kad tai yra susiję. Kitoks požiūris užsienio politikoje yra susijęs su priešišku, taip pat ir interesų atstovavimu Europos Sąjungoje. Dabar yra puiki proga pasidaryti išvadas, kas yra kas.
Tai nėra vienintelė jėga Europoje, kuri tokiu būdu elgiasi. Aš dar kartą pabrėšiu, kad tai nėra kitokia nuomonė, tai yra aiškus interesų atstovavimas. Jeigu kam nors kyla abejonių, tai gali perklausyti įrašus ir ten akivaizdžiai jaučiasi, kad tai yra pavaldinio ir viršininko santykiai, o ne dviejų partnerių tarpusavio bendravimas. Tai tikrai palieka labai neskanų poskonį.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
