Laidoje apie žemės ūkio situaciją pasakojo tarptautinio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo Lietuvos filialo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.
Ar žaliasis kursas žemės ūkyje vis dar gyva tema?
M. Rusteika: Aš manau, kad tai yra gyva tema. Ir pati Lietuva pabrėžia, kad tvirtai palaiko ir Europos sąjungos iškeltą tikslą pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Manau tai labai rimta ir ilgalaikė vystymo gairė mums visiems.
Pagrindinis klausimas šioje vietoje yra keisti ar patiems keistis. Yra daug sektorių, kurie turi vienodai keistis. Tačiau pastaruoju metu labai girdisi, ir spaudoje ir medijose, kad dėl visų tų klimato kaitos pasekmių ir žaliojo kurso judėjimo dažniausiai nukenčia žemės ūkis.
Ir kad jis yra, vadinamas, didžiausias teršėjas. Be abejonės, kaip ir bet kokia kita veikla, žemės ūkis neišvengiamai susijęs ir su tam tikra tarša. Įsivaizduokit, kiekviena stiklinė pieno ar vandens, duonos riekė palieka tam tikrą pėdsaką atmosferoje ar vandens telkiniuose.
Tie patys cheminiai procesai vyksta ir su ekologiniais produktais. Tik niekas nekalba, kad ekologiniam produktui reikia ir žemės daugiau. Aš manau, kad žemdirbiai tikrai nėra nusiteikę prieš, tik mes turime sugalvoti ir surasti sprendimus.
Aš tikiu ir matau žemės ūkio verslo visą transformaciją – kaip jis pasikeitė, kaip jis keičiasi.
Ar jūs esate šalininkas to, kad patys ūkininkai turi pasikeisti ar jėgos struktūros turėtų keisti reglamentais?
M. Rusteika: Aš esu balanso pusėje. Aš visada akcentuoju, jeigu mes norime surasti sprendimą, pirmiausia reikia kalbėtis.
Visi žemdirbiai, kiek man pačiam tenka bendrauti su žemdirbių bendruomene, visi yra pasiruošę keistis. Žemės ūkis yra konservatyvus verslas ir neįmanoma per vieną dieną iš esmės pakeisti. Iš amžių į amžius mes sėjom, pjovėm, viską darėm ir dabar paimti ir transformuoti teisės aktais, tai yra neįmanoma.
Reikia kalbėtis. Žemdirbiai yra atviri ir jie tikrai įsivaizduoja ir galvoja apie tai, kam jie paliks tą savo verslą toliau, kad jis galėtų plėtotis, vystytis. Šitie dalykai yra labai svarbūs, bet manau, kad pirmiausia turime kalbėtis.
Kažkiek pametėm šitą pagrindinę mintį. Tikrai manau, kad neturi kažkas paskutinio žodžio šeimininkas. Tai yra susitarimas. Sudėtingas, bet turi būti susitarta.
Dėl to mano mintis yra – keisti ar keistis?
Kiek lobizmo yra keičiant tvarkas? Žaliasis kursas – labai daug interesų. Žemės ūkio efektyvi veikla, ekologija, technologijų kūrėjai ir pardavėjai. Kas laimi?
M. Rusteika: Manau, laimi tas, kas daugiausiai gauna eterio. Iš esmės neatsakome į kitą klausimą – jei mes norime ekologinio maisto, mes kalbame apie dirbamos žemės didinimą. Ekologinių derlių negali gauti iš to paties našaus ūkio.
Tie reglamentai, toje pačioje žemdirbių bendruomenėje, tikrai saugo žemę, tikrai niekas nesistengia išlaidauti.
Technologinis aspektas – taip, tai yra svarbu. Reikia pripažinti, kad Lietuvos žemės ūkis yra labai inovatyvus ir statistika rodo, kad daugiau, nei 90 proc. visų naujausių technologijų Lietuvoje yra įdiegta.
Mes turime tuo didžiuotis. Atvažiuoja daug partnerių ir kolegų iš kitų šalių, jie mato tą pokytį, kad žemės ūkis yra daug toliau nukeliavęs, nei kitose Europos šalyse. Jei paliečiam tą temą – kiek mes esame jau pažengę, tai „Eurostat“ yra nustatę, kad Lietuva yra viena iš žaliausių šalių Europoje.
Tada kyla klausimas, ar mums reikia dar keistis? Kaip atrodome, palyginus su kitomis Europos sąjungos šalimis, ekologijos ir žaliojo kurso plotmėje?
M. Rusteika: Aš manau, kad pas mus yra požiūris ženkliai pasikeitęs. Transformacija jau yra įvykusi. Dabar žemės ūkis susiduria su geopolitiniais veiksniais. Vis dėlto, perėjimas į globalią rinką, kainos, visi šie dalykai taip pat įtakoja.
Bet technologine prasme, žiniomis, inovacijomis, mes esame tiesiog aplenkę. Jei žiūrime, kiek daug skirtingų įmonių atlieka mokslinius tyrimus, bandymus Lietuvoje, kaip vertina žemės ūkio specialistus – aš tikrai manau, kad mes esame toliau.
Tiesiog, neapsiriboja patys žemdirbiai. Mes kalbame apie tolimesnius pokyčius, inovacijas, nes vis dėlto tai yra verslas, o verslo priedermė irgi uždirbti pelną. Kai kalbame apie žemės ūkį aš visą laiką sakau, kad reikėtų neskaidyti – tai yra viena iš verslo rūšių, apie 20 proc. eksporto generuoja žemės ūkis.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
