TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įvertino tokią valdžios poziciją.
Ar toks Seimo sprendimas yra teisingas, ypač dabar?
Lietuva tam tikra prasme eina priešais traukinį. Iš vienos pusės, tai, ką daro Lietuva, yra Europos Komisijos reikalavimas, o tai reiškia, kad ankščiau ar vėliau tą patį padaryti turės ir kitos šalys.
Tik, mano nuomone, galbūt nereikėtų taip skubėti, nes Lietuva yra viena iš lyderių pagal degalų svorį infliacijos struktūroje. Tai reiškia, kad, jei ateityje matysime naftos kainos augimą, tai dideli degalų mokesčiai dar sparčiau kels Lietuvos infliaciją kitų Europos Sąjungos šalių kontekste.
Ar tai reiškia, kad šis mokestis gali persikelti į galutinę prekių kainą? Juk vairuotojai be tikslo nevažiuoja, pavyzdžiui, yra išvežiojamos prekės, o logistika tai brangs.
Taip, nes energetika, infliacija iš karto veikia keletą segmentų, o naftos kaina infliaciją per infliacijos dedamąją veikia tiesiogiai, nes energetika turi nemažą svorį infliacijos rodikliuose. Taip pat veikia per maistą ir prekių infliaciją, nes viską reikia išvežioti.
Ar tikėtina, kad tie, kas gali, degalų važiuos į Lenkiją?
Tiek, kiek leis įstatymas, nes tie patys vežėjai yra apriboti pilti degalus Lenkijoje, kadangi į Lietuvą jie turi grįžti su tam tikru degalų kiekiu bakuose. Be abejojo, joks privatus verslas nenori kelti savo kaštų, verslas yra verslas ir visos įmonės nori generuoti maksimalų pelną, todėl, kiek įmonės galės, tiek stengsis degalų piltis kitose valstybėse.
Kalbant apie ekonomiką, dalis politikų ir Seimo pirmininkė pareiškė, kad nėra pagrindo gąsdintis niūriausiais ekonomikos scenarijais. Ar iš tikrųjų taip yra?
Ar ta krizė bus didesnė, ar mažesnė – parodys vasara, nes kartais išankstiniai indikatoriai klysta, bet yra pagrindo kalbėti apie didesnes rizikas Lietuvos ekonomikai. Pavyzdžiui, dabar Lietuvos pramonės prekių atsargos sandėliuose siekia 2009 metų lygį, kas reiškia, jog mūsų didžiausias ekonomikos sektorius – pramonė fiksuoja pakankamai didelį paklausos kritimą.
Taip, tas kritimas yra iš Europos Sąjungos rinkų – Vokietijos, Švedijos, kur vartojimas ganėtinai stipriai krenta, bet vasarą prie to prisidės ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai yra labai svarbu Lietuvai dėl eksporto per kitas Europos Sąjungos šalis. Tai reiškia, kad gali būti, jog mes vasarą turėsime didesnį ekonomikos susitraukimą, ir tam reikia ruoštis.
Ar taip bus, ar ne – parodys laikas ir faktiniai skaičiai, bet rizikos kalbant apie ekonomiką svyra žemyn.
Daugiau apie tai sužinokite pokalbyje, esančiame straipsnio pradžioje.
