„Aš labai apgailestauju, kad šita įstaiga yra tapusi tokiu kaip ir užsakymų staleliu ar viešųjų ryšių įstaiga“, – BNS penktadienį sakė E. Masiulis.
Seimo nariams ir šalies vadovams pateiktą VSD informaciją apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politiniams procesams jis pavadino „rašliavomis“ ir teigė, kad dokumento paviešinimas susijęs su kai kurių politikų noru nukreipti dėmesį nuo pastarosiomis savaitėmis paskelbto jo susirašinėjimo su prezidente Dalia Grybauskaite.
E. Masiulis tvirtino, jog šia informacija taip pat siekiama „sutirštinti įvaizdį ir galbūt netiesiogiai daryti spaudimą ir teisėjams, kurie nagrinės bylą“.
Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui bei V. Gapšiui.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje medžiagoje aprašomas „MG Baltic“ atstovų poveikis keliolikai valstybės institucijų ir įstaigų, teisėsaugai, politinėms partijoms.
Šis komitetas rengasi paskelbti parlamentinio tyrimo apie nederamą verslo įtaką politiniams procesams rezultatus.
VSD dokumente dažnai minimas R. Kurlianskis portalui delfi.lt ketvirtadienį sakė, jog rašte aprašoma informacija yra „senos šyvos kumelės sapnas“.
Nematė jokio „MG Baltic“ vaidmens kuriantis liberalams
Departamento rašte be kitų dalykų aprašomas Liberalų sąjūdžio kūrimosi procesas 2006-aisiais ir „MG Baltic“ įtaka Susisiekimo ministerijai, kai jai vadovavo E. Masiulis.
VSD Liberalų sąjūdį vadina koncerno kontroliuojama partija ir sako, kad jis turėjo įtakos suskaldant tuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujamą Lietuvos liberalų ir centro sąjungą.
E. Masiulis teigia nematęs „absoliučiai jokio koncerno vaidmens partijos kūrime“.
„Aš neturiu nei vieno faktinio argumento, kad galėčiau pasakyti, jog čia buvo surežisuota koncerno ir kad koncernas čia griežė pirmu smuiku“, – sakė buvęs liberalų lyderis.
Jis tvirtino nederindavęs partijos kandidatų į postus Seime ar Vyriausybėje.
VSD rašte parlamentarams taip pat aprašo, kad „MG Baltic“ įmonėms siekiant laimėti viešuosius pirkimus susisiekimo sektoriuje 2008 metų gruodį ėmėsi kurti schemą.
Anot departamento, „MG Baltic“ atstovus labiausiai domino „Lietuvos geležinkelių“ konkursai – koncernas darė tiesioginį spaudimą bendrovės vadovybei dėl blogos veiklos, po to per tarpininką organizuodavo tiesioginius susitikimus, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės.
„MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ su bendrove „Kauno tiltai“ ir kitomis partnerėmis 2009–2013 metais laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ konkursų už daugiau nei milijardą litų (290 mln. eurų).
Kai buvo pasirašoma dauguma šių sutarčių, Susisiekimo ministerijai vadovavo E. Masiulis. Tačiau jis teigia schemose nedalyvavęs ir įtakos geležinkelių viešiesiems pirkimams nedaręs.
„Ministerijoje pirkimai yra labai aiškiai decentralizuoti jau daug metų, visi pirkimai (...) yra vykdomi per direkcijas“, – kalbėjo buvęs politikas.
Jis tvirtino neatsimenantis, ar su „MG Baltic“ atstovais būdamas ministru kalbėjosi apie „Lietuvos geležinkelių“ tuometinį vadovą Stasį Dailydką.
E. Masiulis taip pat tikino siekęs atleisti S. Dailydką, tačiau to nepadaręs, jam pradėjus geriau dirbti mažinant sąnaudas, pasistūmėjus įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą.
„Per tuos pusę terminuotos sutarties metų visais tais klausimais iš geležinkelių pusės buvo pradėti tam tikri darbai ir tada valdyba jo nebeatleido“, – kalbėjo buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
