ES parama, Lietuvą pradėjusi pasiekti po įstojimo į sąjunga, 2004 – 2006 metais buvo gauta beveik 1,7 milijardai eurų. 2007 – 2013 metų laikotarpiu daugiau kaip 6,775 mlrd. eurų. 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą skirta 6,709 mlrd. eurų
Tikslus paramos kiekis dar neaiškus
Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba sako, kad tikintis mažesnio ES finansavimo po 2020 m., tam ruošiamasi jau dabar.
„Kokios ES biudžeto apimtys bus po 2020 m. ir kaip lėšos bus skirstomos - tai būsimų derybų, kuriose Lietuva sieks užsitikrinti adekvatų finansavimą svarbiausioms sritims, objektas. Numatoma, kad 2017 m. pabaigoje Europos Komisija paskelbs pasiūlymus dėl finansinės perspektyvos po 2020-ųjų metų, tuomet prasidės derybos, kaip turėtų būti skirstomos struktūrinių fondų lėšos visoje Europos Sąjungoje. Tikėtina, kad dėl palaipsniui augančio Lietuvos bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui lygio ir Europos Sąjungos viduje išgyvenamų iššūkių, ES investicijų apimtis po 2020 m. Lietuvai tikėtina bus mažesnė ir tokiam galimam investicijų iš ES fondų mažėjimui ruošiamės jau dabar“, - sako R.Dilba.
Finansų ministerijos ES investicijų departamento direktoriaus teigimu, šiuo metu projektus planuojančios institucijos yra raginamos ES fondų investicijas sutelkti į didžiausią pridėtinę vertę kuriančias sritis. „Įgyvendinami projektai neturi didinti objektų išlaikymo kaštų, o kaip tik leisti taupyti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas“, - teigia Finansų ministerijos atstovas.
Bus bandoma dar kartą panaudoti lėšas
Tačiau, anot Ramūno Dilbos, protingai investavus ES lėšas, joms grįžus, būtų galima jas panaudoti investuojant į kitus projektus.
„Naudojami naujoviški projektų finansavimo būdai – iš ES fondų lėšų kuriamos finansinės priemonės, kurių grįžtančios lėšos galės būti naudojamos ir po 2020 m. Investavus finansinių priemonių lėšas į konkrečius projektus (pvz., daugiabučių atnaujinimo ar verslo plėtros), jos sugrįžta ir gali būti pakartotinai toliau investuojamos į kitus projektus. Tokiu būdu sukuriami ilgalaikiai finansavimo instrumentai, nepriklausomi nuo ateityje gaunamų ES struktūrinių fondų lėšų. Be to, finansinės priemonės sudaro sąlygas pritraukti privačias lėšas, kurios ženkliai padidina investuojamas lėšas. ES šalių praktika rodo, kad investicijų multiplikatorius gali siekti 3–6 kartus“, - sako R.Dilba.
„Taip pat numatoma peržiūrėti rizikos kapitalo ir pensijų fondų, verslo angelų bei pakeitimo vertybiniais popieriais teisinį reguliavimą ir jį supaprastinti, efektyviau išnaudoti finansų technologijų (FinTech) galimybes. Tai leistų iki 2020 metų pritraukti apie 700 mln. privačių lėšų verslo ir viešiesiems projektams finansuoti, o kapitalo rinkos augtų po 2 proc. kasmet“, - ir kitus planus vardina R.Dilba.
Siekiama sulyginti regionus
Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė sako, kad esminis 2014-2020 metų tikslas – taip investuoti ES lėšas, kad po galimo finansavimo sumažinimo, šalis taptų labiau savarankiška.
„Šiuo metu dar anksti prognozuoti kaip bus paskirstomos ES lėšos po 2020 metų, tačiau svarbu suprasti, kad ES fondų lėšos nėra nesibaigiantis šaltinis. Todėl 2014–2020 ES fondų tikslas – investuoti ES lėšas į šalies prioritetines sritis taip, kad po 2020 metų taptume labiau savarankiški. Jau įsibėgėjęs periodas rodo, jog verslas gana aktyviai naudojasi Ūkio ministerijos administruojamomis priemonėmis“, - pasakoja R.Armonienė. „Dar 2016 m. sausio 6 d. Vyriausybės nutarimu Lietuvoje sudaryti du planavimo regionai – Sostinės regionas iš Vilniaus apskrities ir Vidurio bei
Vakarų Lietuvos regionas iš likusių 9 apskričių. Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų. Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Vilniaus regione šiuo metu gali siekti iki 110 proc. ES vidurkio. Likusioje Lietuvos dalyje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis kol kas nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Neatlikus perskirstymo veiksmų ES skiriama parama gali sumažėti. Todėl ir imtasi prevencijos“, - sako Ūkio ministerijos atstovė.
„Pažymėtina, kad finansinės priemonės yra efektyvus būdas skatinti verslo kūrimąsi ir plėtrą. Paskolinus ar investavus skirtas lėšas, jos sugrįžta ir toliau naudojamos kitų subjektų finansavimui. Pavyzdžiui, įgyvendinant paskolų finansines priemones, įmonėms teikiamos paskolos ir lėšos valstybei grįžta, kai įmonė grąžina paskolą. Tokiu būdu sukuriami ilgalaikiai finansavimo instrumentai, kurie ne tik leidžia užtikrinti nenutrūkstamą finansavimą didesniam subjektų ratui, bet kartu pritraukia privačias lėšas, kurios padidina investicijų mastą, multiplikuodamos valstybės skiriamas lėšas“, - pasakoja R.Armonienė.
