Laidoje valstybės biudžeto projektą pakomentavo buvęs finansų ministras, socialdemokratas Rimantas Šadžius.
Biudžeto pavadinimas „Saugi valstybė – saugus žmogus“. Ar rašytumėte tokį patį pavadinimą?
R. Šadžius: Aš nesu šalininkas pavadinimų klijavimų prie biudžetų, bet viena yra aišku – tai nėra laimingų laikų biudžetas. Tikrai nėra. Tai yra sunkių laikų sunkus biudžetas.
Kai aš pirmą sykį išgirdau apie planuojamą kitų metų deficitą, 3,8 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), tiesą pasakius, nusigandau. Bet labai įdėmiai peržiūrėjau šitą biudžetą ir pamačiau, kad jis turbūt geriausias iš blogiausių.
Jis pateiktas Vyriausybės atsakomybe. Vyriausybė, matyt, turėjo ne vieną nelengvą valandą galvoti kaip išsisukti iš sunkios situacijos ir jie pateikė tokį biudžetą. Jo problema pagrindinė vis dėlto yra gynybos išlaidos.
Gynybos išlaidos, aš priminsiu, procentais nuo BVP 2021-ais metais mūsų gynybos išlaidos buvo 1,4 proc. Buvo biudžete, buvo santūrus deficitinis biudžetas. Po sunkių, beje, laikų, aš prisimenu 2016-us metus, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje aš pateikiau, o Seimo buvo patvirtintas ir įvykdytas perteklinis biudžetas.
Po to jie buvo pertekliniai porą metų, bet vėliau mus užgriuvo kovidas, užgriuvo karas, užgriuvo ekonomikos krizė, energetikos kainų šuolis, didžiulė infliacija. Bet 2021-ais metais krašto apsaugos išlaidos – 1,4 proc. BVP.
Karas ir praėjusios kadencijos vyriausybė, Ingridos Šimonytės vadovauja, konservatorių partijos vadovaujama, sugebėjo per keturis metus padidinti krašto apsaugos išlaidas ir 2024-ais metais jos jau buvo 2,5 proc. BVP. Skaičiuojant fiskališkai, neskaičiuojant piniginių išlaidų, kurios truputį maišo visą šitą paveikslą.
2025-ų metų pradžioje mes išgirdome sprendimą aukščiausių valstybės pareigūnų padidinti iš karto mūsų krašto apsaugos išlaidas virš 5 proc. BVP. Jokia fiskalinė sistema tokio didelio padidinimo per vienerius metus negali integruoti į viešuosius finansus.
Matyt, finansiškai išmintinga būtų buvę po kelias dešimtąsias procento kasmet auginti, bet politinis sprendimas buvo kitoks. Dabar žiūrint iš perspektyvos, tai buvo geras sprendimas, kadangi jis smarkiai sutvirtino Lietuvos pozicijas pasaulyje.
Padarė įspūdį didžiosioms galiom, iš tikrųjų NATO rėmuose mes atrodome labai gerai, bet finansiškai šis sprendimas mus pasivijo.
Deficitiniame biudžete mes jau gyvename šiemet, tiesą pasakius, kitais metais tas deficitas nesmarkiai išauga. Taip yra ir aplinkinėse valstybėse. Visos aplinkinės valstybės, kurios neša, būkime atviri, neproporcingai didelę naštą formuojant savo gynybą – tai pasienio valstybės. Jos visos gyvena deficite ir jos visos sprendžia tas dilemas.
Ar jūs būtumėte sudėliojęs tokį patį vaizdą?
R. Šadžius: Detalėmis gal jisai skirtųsi, bet aš bijau, kad didžioji dalis visų šitų sprendinių, kurie biudžete yra, jie yra priverstiniai.
Dar vienas pavyzdys, ten labai trūksta daugelio dalykų, apie kuriuos dabar viešojoje erdvėje ir Seimo salėje buvo šnekama, nuo Radvilų rūmų remonto iki kelių fondo lėšų trūkumo. Vadinasi, vis dėlto, Vyriausybė, planuodama šias lėšas didino tik tai, kas buvo būtina.
Ar jūsų negąsdina tai, kad nėra pasiūlyta realių priemonių iš kur didinsime pajamas?
R. Šadžius: Prisiminkime, kad ši Vyriausybė, Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė su visais ministrais, prisiima atsakomybę už biudžeto projektą. Pati Vyriausybė labai neseniai suformuota.
Taip, lieka antra sudėtingiausia darbo dalis – trimetis biudžetas. Mes matome prie dabartinių politinių sprendimų kaip toliau dėliotųsi deficitas, 2028-ais metais jis turėtų dar išaugti ir tai nėra gerai. Valstybės skolos kreivė taip pat lekia į viršų, tai nėra gerai.
Mes patys turime ištaisyti šį perteklinį deficitą, kadangi tikrai ne mūsų interesas švaistyti pinigus už paskolas turtingiems finansų rinkų veikėjams. Ta antra dalis, be abejo, yra reikalinga.
Kaip jums atrodo, ar ši Vyriausybė ryšis žingsniams grįžti iki 3 proc. deficito, nors plano nematome.
R. Šadžius: Dėl grįžimo 2029-ais metais į 3 proc. aš turiu labai stiprių abejonių. Sakykim, kai vykdoma perteklinio deficito procedūra, yra nustatomas išėjimo iš tos blogos situacijos planas ir fiskalinės padėties gerinimas.
Standartiškai tai yra pusė BVP procento per metus. Su puse BVP procento per metus mums vis tiek reikėtų, kad integruotume visas gynybos išlaidas, reikėtų kokių penkerių metų tikrai. 2029-i jau čia pat, bet mes žiūrėsim, mes žiūrėsim.
Sunkiausi sprendimai laukia sekančios Vyriausybės?
R. Šadžius: Ne, aš manau, kad dar ši Vyriausybė turės, kadangi tai bus ir prievolė prieš Europos institucijas. Aš girdėjau šiandien, kad ir Seime yra rimtas supratimas, kad šitų klausimų reikia imtis, bet Vyriausybė dirba neilgai.
Kiek aš pažįstu tuos žmones, kurie dirba šiandieninėje Vyriausybėje, tai nėra tie, kurie nusispjautų į Lietuvos likimą ir sakytų, kad „po mūsų tiktai tvanas“.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
